Mano Sūneliui dabar 8 mėnuo. Ir nuo pat gimimo mes KASDIEN, tiksliau, kas vakarą maudomės.
Tik grižę iš gimdymo namų - iškart paruošėm Jam vonelę. Tai buvo pirmoji mintis - NUPLAUTI VISAS LIGONINĖS BAKTERIJAS. Deja, Mažylis pravirko, bet tai buvo pirmos ir paskutinės ašaros vandenyje.
Vonelės visada kvepėjo žolelėmis, įpildavau aliejuko, po maudynių - masažiukas, ir į lovą. Ir taip jau 8 mėnesiai. Toks mūsų ritualas, pasiruošimas miegui.
Beje, vaikiška vonele mes naudojomės tik 1 kartą. Sūnelis visada maudosi kartu su manimi didelėje vonioje. Čia jam tikras džiaugsmas - tiek buteliukų, šampūnų, vaikiškų žaisliukų, kempinių, o dar čiaupas, iš kurio bėga vandenukas!!!!
Darbo tikrai daug :) Be to, Mamytė čia leidžia ir pavalgyt! O tai reiškia, kad gali pats darbuotis šaukštu, įtrinti košę į visas įmanomas kūno dalis, išteplioti vonią, sieną, ir, žinoma, MAMĄ :)))))))
Vandeny nereikia ruūpintis dėl švaros :)))))
O nuo 3 mėnesių mes pradėjome lankyti baseiną. Ooo, tai buvo visai kas kita... Ten reikėjo dirbti, plaukti, nerti po vandeniu, pailsėt neduodavo trenerė. Todėl baseinas mum buvo "rimtas" užsiėmimas. Ir nors visi sakė, kad mano šmikis gerai miegos po tokios treniruotės - jis labiau įsiaudrindavo, ir visa kelia namo "dainavo".
O dabar artėja vasara. Ir nors sūnelis dar visai mažas, aš vis vien leisiu jam pasipiuškenti ežere. Taip jau priimta mūsų šeimoj - ir mama, ir tėtis labai mėgsta vandenį, tai mūsų stichija - ir vaistas, ir atsipalaidavimas.
Naujas fotokonkursas - Mano pirmosios maudynės
Vonia tikrai daug privalumų turi... Kadangi pas mus dušas, išaugę vaikišką vonelę, iškart keliavome į jį... Iš pradžių dukrytė labai bijojo, bet paskui pamažu priprato, tik sodinam į tokį didelį dubenį, kad galėtų smagiai taškytis...
Labai gaila, kad neteko pasinaudoti tuo plaukiojimo ratu, kuris, manau, vaikučiams suteikia daug smagių akimirkų 😀 Ir baseine nesame dar nė karto buvusios, nes aš ir pati nelabai mėgstu ten lankytis 😀 Tačiau labai laukiame maudymosi sezono pradžios, manau, kai dar labiau atšils, bus labai įdomu stebėti, kaip dukrytė elgsis, nes praėjusiais metais dar buvome labai mažos, todėl nelabai ką ten ir supratome 😉
vyresnysis labai bijojo galvos plovimo..su mažiuku - vienas juokas...išmuilinu galvytę, ir dušu nuplaunu..jei vanduo patenka ant veiduko, jam toks juokas ima, prunkščia, bet nerėkia, nesibaido..man tai labai keista..nes pati vaikystėj nemėgau kai galvą plaudavo, ypač kai mama su dušu bandydavo plaut..dar dabar pamenu, kad kai mama sakydavo - eisim maudytis, lėkdavau slėptis po stalu, tada tėtis imdavosi iniciatyvos, jis visada atsargiai ir ramiai mane numaudydavo ir galvytę išplaudavo be jokio dušo 😉
matai mano dar mazas vaikas tik 1 ir 3 menesiai tai dar jis neuzlenkia galvytes taip kaip reikia o kai paleidziu dusa tai jis griebia jy ir jau tada nepaleidzia. radau gurdybe sioke tokia, kol jis stovedamas ir nuo aukstos lentyneles vonioj bando nusiimt sampunus ir visa kita tai as jam puoduku uzpilu vandenuko, jis buna uzrietes galvyte. bet paskui vone kol isluostau nes aplink balos vandens buna 😃
Guzikeli, o tu pabandyk taip, kaip man mamyte vaikystej darydavo... As irgi labai nemegau galvos plautis, nors Kre-Kre ir skaniai kvepejo, bet grauze akis. I vandeni as irgi nenorejau gultis. Tai ji pildavo man ant galvytes vandenuka su dusu, as galva kiek atlenkdavau, o ji prispausdavo savo delna man prie kaktos - tarsi stogeli, kuris neleistu vandenukui patekt ant veido.
Pabadykit, gal kartais pades...
Nes vonia tikrai tiek dziaugsmo vaikams teikia, kad nesinori palikt jokiu "bet", norisi iveikt visus "kabliukus" =))))
kaip faina 😍 mano Mantukas irgi vonioj turi labai daug darbo, kol susimeta visus sampunus, kempines muilus y vandeny, o dar ir zaisliuku reikia tai nebuna vietos net jam paciam atsisesti 😃 😃 😃 tik va pas mus beda kai reikia galvyte isplauti, nesigula vonioj, o jei patenka vandenukas y akutes tai pradeda verkt ir tuoj lipa is vonios 😕