Naujai atgimę siūlų likučiai

Sakoma, kad iki Kalėdų reikia grąžinti skolas, o aš nusprendžiau užbaigti seniai pradėtus rankdarbius.

Jau net sunku pasakyti, prieš kiek metų pradėjau nerti lovatiesę dukrytės lovai. Tiesiog namie buvo susikaupę daug siūlų likučių ir norėjosi juos kur nors panaudoti. Viename vokiškame žurnale pamačiau margą lovatiesę ir pagalvojau: o kodėl gi ne.

Tuomet aš dar neįsivaizdavau, kiek laiko užtruks visas nėrimo ir apdailos procesas. Į lovatiesę sugulė nei daug, nei mažai - 1316 atskirų detalių. Galbūt detalių būtų buvę šiek tiek mažiau, nes per tą laiką pasikeitė dukrytės lova, o kartu ir lovos išmatavimai.

Žinoma, prireikė vidinio nusiteikimo ir laiko padaryti apdailai, t.y. paslėpti mazgelius, nukarpyti per ilgus siūlus ir po nėriniu pasiūti medžiagą.

Viena laimė, kad detales karts nuo karto sujungdavau į vieną visumą, nes ko gero dar ir dabar būčiau neužbaigus. Tiesa, numesti ir nebenerti lovatiesės negalėjau, nes būčiau nuvylus dukrytes, o ir pažįstami laukė rezultato. Taigi, šiandien lovatiesė puikuojasi ten, kur ir turi būti:

Mama binga