Pagaliau atėjo ilgai lauktas savaitgalis, kurio laukė visi šeimoje. Šį savaitgalį pagausėjo krikščionių ratas. Pakrikštinome savo dukterėčią ir dabar jau "podinukę" Gustę.
Tą pačią dieną Gustės mamytė (stindre) ir tėvelis sumainė aukso žiedus, su kuo dar kartą juos sveikinu. Labai tikiuosi, kad laimingomis akimirkomis ir prisiminimais pasidalins ji pati su jumis.
Šią vasarą neteko pamatyti jūros, nes visos vyro atostogos buvo nukeltos rudeniui. Bet krikštynos ir vestuvės vyko Klaipėdoje, tad išvažiuoti nepamačius jūros buvo neįmanoma.
Mūsų mažieji Augustas ir Gustė dalyvavo visose šventės dalyse, bet vykstant į fotosesiją prie molo kaip tyčia abu užmigo, tad teko juos prižiūrėti ir nepamačiau jūros.
Tad vyrui pasakiau: važiuosiu namo tik tada, kaip pamatysiu jūrą. O jis dar pasijuokė, kad vasarą manęs ten neįmanoma nusivežti, o dabar tiesiog veržiuosi prie jos.
"O aš noriu pamatyti jūrą, išgirsti jos bangų mūšą, o ne tūkstantines nuogalių minias paplūdimyje. Man dabar ji pati gražiausia. Dabar noriu būti prie jos. Dabar man čia smagu".
Pamačiau - galiu ramiai važiuoti namo.
Rima
Pavydžiu tau... aš šiemet taip ir nenuvažiavau prie jūros... Vis prie prūdo ir prie prūdo....
eile metu, siuo metu laiku po menesi megaudavomis jura..oi,kaip pasiilgau tu laiku..dar pernai dziaugiames rudenejancia palanga..oi,kiek graziu prisiminumu...siemet pirmokai,taigi pasimegauti lieka tik savaitgalis.