Norėčiau,kad širdyje visą laiką būtų pavasaris

Turbūt pavasaris - tai pats gražiausias metų laikas. Juk bunda viskas, kas gyva, visa gamta keliasi, budinasi, poruojasi, dauginasi, stiebiasi į saulę ir šviesą po šaltos žiemos

Dalyvauk konkurse „Myliu mamytę ir pavasarį“

Ir kiekvieną kartą apima toks mielas jausmas, kad atėjo dar vienas pavasaris. Ypač tai gerai išgyveni ir pajauti, kai stebi tą bundančią gamtą su vaikais.

Vieniems jis dar tik pirmas, antras, kitiems - jau kažkelintas, kelioliktas. Nors mes stengiamės ir žiemą nesėdėt užsidarę namie,bet pavasarį vis tiek pavyksta dažniau ištrūkti iš namų kokiam geram pusdieniui kartu su visais vaikais.

Aišku, kai paaugo mano vyresnieji, jau nebenori visą laiką vaikščioti su manim ir mažaisiais broliukais. Jie turi savų draugų ratą ir mieliau renkasi žaisti su jais.

Tad ir šį pavasarį mes stebime su mažaisiais: 2-jų metukų Elijumi ir 10-ies mėnesių Roku. O jiems tai dar viskas įdomu. Ir pirmosios žibutės,

ir senelių kieme lakstančios vištytės

Elijukas mėgsta ir po balutes pasivolioti, atsimenu, ir man vaikystėj balos buvo labai įdomus dalykas, norėdavosi po visas išbraidyti.

Mano Elijukas ne tik braido, bet ir išsivolioja, taip tikrindamas, matyt, mano kantrybę - argi viskas galima?

Šiokiadieniais, kai Elijas būna lopšelyje, Faustina darželyje, Tomas su Igne - mokykloje, į pasivaikščiojimus einame tik su Rokučiu. Šiandien aplankėme netoli namų esantį parkelį. Palesinom paukščiukus.

Žinosiu, kad kitą kartą duonytės reikia pasiimti daugiau, nes ne tik paukščiukus lesinom, bet ir Rokutis valgė.

Gal dėl to tas pavasaris ir atrodo kažkuo ypatingas, kad augi kartu su gamta, kartu su vaikais, viskuo grožiesi, net kiekviena atrodytų nereikšminga smulkmena.

Pasirodo, net paprasčiausi dalykai gali kelti tiek džiausmo ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.