Labai smagu, kad galiu savo patirtimi pasidalinti su kažkuo.
Kai gimė pirmas vaikutis prieš 13 metų (siaubas, kaip laikas bėga), informacijos laaaaabai trūko. Ir informacijos, ir palaikymo, ir supratimo, greičiausiai todėl vyresnėliui pienuko užteko vos porai mėnesiukų.
Todėl kai laukiausi antrojo vaikučio - savo svajonių dukrytės (kuriai dabar 1,7 m.), iškart žinojau, kad kad ir kas nutiktų, dėsiu visas pastangas, kad pienuko užtektų kuo ilgiau. Informacijos daug ir visur, bet naudingos ir pritaikomos praktiškai radau tik būsimų tėvelių kursuose "Šeimos gerovės centre".
Labai džiaugiuosi, kad ten apsilankiau ir visiems, kas tikrai nusprendė žindyti vaikelius, patariu eiti pas specialistus, kad ir praktiškai parodytų, ir filmukus pažiūrėtumėte, nes vien paskaičius, tokios informacijos gaut neįmanoma.
Gimdymo namuose teko šiek tiek nusivilti - vaikučiui ilgiau paverkus, tuoj pat prisistatė sesutė su mišinėliu, o kai paprašiau, kad parodytų, kaip antspenį naudoti, jei prireiktų, nesulaukiau pagalbos jokios. Gaila, juk ten pirmiausia ir turėtų mokyti, aiškinti apie maitinimo krūtimi svarbą, naudą, privalumus.
Aš jau turėjau informacijos ir kažkaip viską išsisprendėm pačios. Pirmas dvi savaites tai tikrai malonumo mažai, nes speneliai skauda, atsiranda žaizdelių, kol susinormalizuoja, kiek pienelio vaikučiui reikia. Skauda krūtis, bet šiais laikais tiek visokių priemonių, tik reikia žinot, kada ką rinktis.
Kai atsirasdavo kokia nors žaizdelė, naudodavau antspenius, kai tik šiek tiek sugydavo, vėl duodavau savo saulytei be jo. Kaip ir sakė kursuose, pientraukio nepirkau visai ir nenaudojau niekad, nes su juo tik sutrikdoma visa pienuko gamyba, o ir dukrytė iš buteliuko negerdavo.
Maitindavau vaikutį kada tik paprašydavo ir po poros savaičių jau buvo šioks toks režimas, žaizdelės dingo ir liko tik nenusakomas malonumas matyti dvi blizgančias akutes prie krūties, jausti, kaip vaikutis rimsta ir pamažu užmiega, o skruostu nusirita pienuko lašas... Dabar mano angeliukui jau 1,7 metukų ir jau geras mėnesiukas, kai nebemaitinu.
Dukryte atprato ir pamiršo, o aš ne, vis dar naktimis sapnuoju tą palaimingą jausmą. Gaila, kai mamytėms nepasiseka maitinti, bet dar labiau gaila, kai yra tokių, kurios dėl kažkokių, man atrodo, labai keistų ir kvailų priežasčių pačios nenori to daryti.
Žindant nesilaikiau jokiu dietų, tik nevalgydavau medaus, nes dukrytę berdavo. Pirmais mėnesiais, kol susitvarkė pilviukas, vengdavau produktų, nuo kurių ir pačiai pilvą pučia: kopūstų, vynuogių, džiovintu vaisių, bet paskui valgiau viską ir jokių problemų nebuvo. Aišku, negerdavau daug kavos, nevartojau alkoholio, stengiausi nebūti prirūkytose patalpose, o šiaip daugiau jokių apribojimų.
Sunku būna tik pirmus mėnesius, o kai įpranta, išmoksta ir vaikutis, ir mama - lieka tik privalumai.
Sėkmės, mamytės!
Pasidalink patirtimi apie mažylio žindymą konkurse
Mano žindymo sėkmės paslaptis
2 dalyvėms padovanosime po Kazimiero Vitkausko knygą "Kūdikio žindymas: Nepakeičiamas kaip motinos meilė“.
Dovana
Gražus pasakojimas!
Mano vyresnėlei taip pat 13, na tada info tikrai trūko, ir aš nemaitinau vaiko, o dabar ir aš dedu visas pastangas, kad pačiai maitinti vaikutį. Gera žinoti, kad esi ypatinga savo vaikui😀