Turbūt nė nereikia priminti, koks svarbus ir naudingas yra mamos pienukas mažyliui. Jis ir maistas, ir vaistas, ir geriausias nusiraminimas kūdikiui. Kaip mažylis jausis, labai priklauso nuo to, kuo mamytė maitinasi žindymo metu. Juk tai, ką suvalgote, tą per pienuką gauna ir kūdikis.
Ne mažiau svarbus žindymo metu ir pačios mamos nusiteikimas bei artimųjų palaikymas. Tad skelbiame konkursą ir norime sulaukti jūsų pasakojimų apie unikalias žindymo istorijas.
Pasidalinkite savo patirtimi:
-kaip sekėsi pačioje žindymo pradžioje, kas padėjo labiausiai patarimais, ar kreipėtės į specialistus?
-su kokiais žindymo sunkumais susidūrėte?
-ar griežtai turėjote/turite riboti mitybą žindydamos mažylį, ką valgėte/valgote, ko turėjote atsisakyti?
-ar pastebite, kad pasikeitus mitybai, pasikeitė ir mažylio sveikata, gal mažiau ėmė pūsti pilvuką ar jis tapo ramesnis ir pan.?
-kiek laiko maitinate/maitinote mažylį krūtimi?
-ar buvo atvejų, kai teko maitinti viešose vietose? Jei taip, kokios reakcijos susilaukėte?
Kaip atsiųsti pasakojimą:
-savo profilyje pasirink "Pridėk straipsnį"
-pasirink rubriką "Mažylis" ir apačioje esančias žymas "Žindymas", "NUK - pirmasis pasirinkimas reikiamu momentu"
-parašyk pasakojimą teksto laukelyje
-paspaudus Browse gali įkelti pagrindinę nuotrauką - savo mažylio, o jei turi foto, kaip jį maitini krūtimi, būtų apskritai idealu :)
-spausk Išsaugoti ir tavo tekstas po kelių minučių atsidurs portale.
Konkursas vyks nuo sausio 22 d. iki vasario 2 d.
Vasario 3 d. rinksime gražiausius pasakojimus ir skelbsime net PENKIAS nugalėtojas.
Atsiųsk pasakojimą apie savo žindymo istoriją ir laimėk NUK dovanų krepšelį!
NUK buteliukas mažyliui!
NUK kramtukas!
SĖKMĖS!
Kadangi turiu du vaikus, turiu susidariusi asmeninę nuomonę apie žindymą.
Kadangi visuomenės nuomonė yra tik viena - žindymas geriausia vaikui, tai ir dauguma jaunų mamyčių tuo pasikliauja.
Pirmąjį vaikiuką maitinau iki 1 metukų. Tai buvo visi metai su pilvelio skausmais/diegliais. KAip visa literatūra rašo "išaugs". Valgiau labai dietinį maistą, tačiau tai absoliučiai nieko nekeitė... Tik pati susigadinau savo sveikatą.
Mano pirmosios žindymo istorijos išvada - niekada nepasikliauk visuomenės įvardijamomis "vertybėmis", o antra - reikia saugoti save ir rūpintis savimi, nes vaikui reikalinga ne tik tada kai reikia maitinti. Iš kitos pusės - aš visą laiką valgiau kaip ir priklauso sportininkams-daug, sočiai, galbūt riebiai, aštriai ir t.t. TAi kitavertus pagalvojau-koks turi būti organizmui šokas vieną dieną viską pakeitus aukstyn kojomis? (P.s. neštumo metu jokių dietų nebuvo).
Antras vaikelis tai pag gimė gruodžio mėnesį, kai yra šalta, pilna klaidžiojančių ligų. O dar brolis eina į darželį, todėl ligų tikimybė didelė. Taip ir buvo. tėtis su broliu baisia susirgo "peršalimo" infekcija ir ar virusa pasigavo, tačiau neįmanoma išsaugoti, kad neprisiartintų prie naujagimitodėl ir bučius kelis gavo. Kadangi pilnai mažylį maitinau - jis nesusirgo ir tai patvirtino gydytoja, kad mamos pienas yra nuolatinis antibiotikas 😉
Taip mes valgėme 3 mėnesius. Taip, su jaunėliu irgi neišsivertėme be vaistų nuo pilvuko, ir vartojome netgi dviejų rūšių kaip ri su vyresnėliu (tiesiog jau žinojau kas veiksminga). Po trijų mėnesių atsirado mano organizme negera hormonų pusiausvyra ir teko vertoti vaistus. Taip mano žindymas baigėsi. Tą savaitę ir baigemė vartoti nuo pilvelio vaistus, o mažylis pradėjo miegoti visą naktį.
Taigi, antrojo žindymo išvada - žindyti ar ne priklauso galbūt nuo aplinkybių, šiuo atveju buvo virusinis periodas...na ir aišku naujagimis. Įdomu kas yra naujagimui geriau - ar girdyti dviejų rūšių vaistus ir be perstojimo masažuoti pilvuką, nuolatos nešioti - ar duoti mišinuką, kai vaikutis kuo puikiausiai jį priima ir jam nesukelia absoliučiai jokių negalavimų? Argi ne smagu, tai mažylis gali išmiegoti visą naktį?
Todėl dabar išdirgusį "specialisįų" teigimą apie žindymą, tiesiog negaliu klausyti....nes adr nesu girdėjusi kad mamos pienelis gali būti "netinkamas". Tikrai to negirdėjau ir nemačiau prenumeruodama žurnalus apie vaikus ir žiūrėdama tokio pobūdžio laidas.
Netgi neseniai diskutavau su dviem draugėm nėštukėm, po mano pirmo teigimo kad nebūtina žindyti ilgai - jos išpūtė akis... O kai pateiki argumentus iš patirties - iškart nusistatymai pasikeičia...