Mama šiandien mane nuo pat ryto – pusto, puošia, nurengia ir vėl perrengia. Galvoju, ko čia toks sujudimas ir girdžiu, kaip telefonu močiutei pasakoja, jog eisim šiandien pasibandyti į muzikos mokyklėlę. Kažin, kas tai per daiktas ta mokyklėlė? Ją galima laisvai paimti ir pagriaužti? Įdomu ir man jau pasidaro.
Pagaliau išsiruošiam. Prabundu jau viduje, kai mane rengia. Oi kiek aplink vaikų! Manau, man čia patiks. Patiko, tikrai, teta dainavo, sveikinosi su manim net ruonis, gaudėm kamuoliukus, masažavo man kojytes ir rankytes, siūbavom ir net šokom!!! Gaila, kad mama nedavė nieko kišti į burną, taip norėjau visko paragauti, bet sako nečiulpk, nekišk, bijo matyt, kad suvalgysiu...
O jau kaip pavargau, gerai, kad pačiu laiku viskas baigėsi. Griuvau miegoti dar net neaprengta. Bet tikrai žinau, kad noriu dar!!!
MAMOS KOMENTARAS: Super, labai geros emocijos iš mokyklėlės. O nusprendžiau ją išbandyti po praeitos savaitės, kai Urtei buvo labai sunku pasilikti be mamos ir tėčio, galvoju, kad reikia daugiau išeiti į žmones, kur daugiau nepažįstamų, o ne vien mama ir tėtis. Urtė ten visa džiūgavo, šypsojosi, mielai viską darė ir pabaigoje užmigo išvargusi. Tik norėčiau atrasti grupę su panašaus amžiaus vaikučiais, nes šioje buvo dalis jau vaikštančių. Taigi teko kiek pasaugoti ir to atsipalaidavimo buvo kiek mažiau. Bet džiugu, kad mažoji pasiruošusi bendravimui su vaikučiais, nes taip į kitus vaikus žiūrėjo, net seilė tyso… Ten ir pastebėjau, kad mažoji jau sugeba perimti žaisliuką iš vienos rankos į kitą, džiugu, kad tobulėja, ir man gyvenimas palengvėja, nes jau geriau koordinuoja judesius ir vis rečiau pameta žaisliukus.
O taip pat šią savaitę Urtė šventė pirmąsias Velykas! Mielai laikė rankose nudažytus margučius, bandė juos laižyti, bet iš rankų neišmetė :) Ir Velykų rytą ta proga pirmą kartą paragavo kiaušinio trynio! Visai patiko, nors ir raukėsi, bet žiojosi dar. Apsilankėme ir pas vienus, ir pas kitus senelius. Diena praėjo puikiai, mažoji laikėsi šauniai ir visai nezirzė. Žinoma buvo nemažai vaikų, kurie jai be proto patinka.
Tuo pačiu išbandėme maisto tinkliuką – super reikalas, su pirmuoju vaiku man jis visai nepasiteisino, o Urtei labai tinka, griaužia kandžioja ir viską išvaldo – ir obuolį ir bananą ir man kurį laiką ramu būna, kol ji tvarko tą tinkliuką.
O gerti po kelis gurkšnius vandenuko pradėjo iš paprasto puoduko! Kaip iš karto nesusiprotėjau pabandyti… Žodžiu, šią savaitę daug įspūdžių, daug pirmų kartų, o šį vakarą dar laukia naujos Urtės kaimynės ir būsimos kiemo draugės lankymas...
Dėkui už sveikinimus 😀 Kažkaip tokios judrios Velykos buvo, kad susigriebiau, jog beveik jokių nuotraukų nepadariau iš šventės... 😀
O taip, tinkliukas mums tikras gelbėtojas - nes vaisių mažoji trintų su šaukštuku nevalgo, o iš tinkliuko iškandžioja viską 😀
Kokia šaunuolė Urtė! Su Šv. Velykom ir ją, ir jos šeimynėlę! 😉
O dėl tinkliuko: kol dar nebuvau išbandžiusi, taip skeptiškai į jį žiūrėjau, o kai mažiukas pabandė, jam irgi patiko, -- neblogai gelbsti dygstant dantukams 😀