Pasiutėlės Urtės dienoraštis: žaidimas "aš metu, tu paimk" ir pirmoji slogytė...

Šią savaitę atradau linksmą žaidimą - aš numetu žaislą ir žiūriu, kur jis nukrito, o mama man pakelia ir paduoda. Aš vėl iš karto metu. Mamos dėmesys garantuotas :)

O ir šiaip kaip smagu mėtyti - man paduoda, aš ištiesiu ranką ir girdžiu "bum bubum".. :)

Atrdau, kad labai smagūs ir įdomus brolio žaislai - ypač medinis lankstomas metriukas:

Prie jo pavyksta labai greitai "nuskuosti :)

O va sekmadienio naktį man kažkas užkimšo nosį: "Mama, tėti, negaliu kvėpuoti! Padėkit, aaaaaaa! Kas ten burzgia toj nosyje? Man baisu!" Mama ėmėsi kažkokių keistų priemonių, siurbė traukė ir aš vėl galiu kvėpuoti. Bet po valandos vėl tas pats....

MAMOS KOMENTARAS: Šią savaitę Urtė labai išgudrėjo ir pradėjo greičiau judėti ant žemės. Atrado labai smagų jai žaidimą "metu-pakelk" :) tai meta ir meta viską žemėn :) Ir šiaip jau pradėjo greičiau šliaužti link jai reikalingo daikto. Ir jei aš užstoju kokį žaislą, tai mane stumia ir pasiima ką jai reikia. Žodžiu, tampa vis savarankiškesnė.

Gaila, kad Mamyčių dieną pasitikom be miego ir su Urtės sloga... Įtariu, kad pati ir užkrėčiau, nes nesveikuoju nuo pat gegužės 1... Prisipažinsiu mažosios slogos laukiau su nerimu, nes šio atžvilgiu ji tokia princesė - nosis jai turi būti visiškai švari ir baisiausiai pykdavo, jei būdavo nors koks snargliukas. Tai naktį rėkimo buvo į valias... Gerai nors tiek, kad pamačiusi druskos purškaliuką ir siurbtuką ji šypsosi ir visai neverkia, kol valau nosį, priešingai nei jos broliukas, kuris klykdavo ir muistydavosi :) 

Beje, galvoju, gal sloga susijusi su dygstančiais dantukai, nes lyg apačioje matau būsimus du baltus perliukus - dantenėlės patinę, ir lyg kažkas braunasi ten...

Tikiuosi ligos greit praeis ir vėl galėsime džiaugtis žaidimais lauke.