Paskutinis Mamyčių klubo Super mažylės Gailės dienoraščio puslapis!!!

Spalio 9 d., šeštadienis

Jau metai

Štai ir praėjo, nuskubėjo pirmieji Gailužės metai (tiksliau, jau metai ir pusantro mėnesio). Mergaitė tvirtai dėlioja savo mažulyčius žingsnelius, sako vis daugiau naujų žodžių. Išryškėjo Gailutės charakterio bruožai. Paskutiniai keli mėnesiai buvo sklidini nuotykių ir pasiekimų, visus juos prisiminti ir užfiksuoti būtų tiesiog neįmanoma, paminėsim tik svarbiausius..

Gailužėlė - labai judrus vaikas. Vos išmokus sėdėti, ji suvokė, kad judėjimas reiškia laisvę. Gal kiek ir skambokai pasakyta, tačiau tas nuolatinis veržimasis nesvarbu kur, svarbu, kad nauja ir nematyta, su kiekvienu mėnesiu vis stiprėja.

Šią vasarą tėtis su mama ne vaikščiojo, sekdami smalsiosios dukrelės vingius, o lakstyte lakstė. Teorija, kad, neva, reikia duoti vaikui „pabandyti“, jis pasimokys ir nebelįs, deja, mūsų atveju nepasitvirtino: Gailutė pliaže pirmu taikymu susigrūdo į burną saują smėlio ir, kol šokiruotas tėtis kelis akimirksnius dairės, kur pajūry rasti gurkšnį gėlo vandens, mergaitė drąsiai sučiaumojo dar kelias saujas. Sprendžiant iš vėlesnio sauskelnių turinio, viso smėliuko organizmas suvirškinti nepajėgė.

Laimingi kartu...

Tėčio gimtadienio proga vienuolikos mėnesių dukra padovanojo dvylika pirmųjų savo žingsnių – kiek buvo džiaugsmo ir laimės (malonu prisiminti). Tačiau, auforijai išgaravus, paaiškėjo, kad galimybių užsigauti žymiai padaugėjo…

Per kelis intensyvios treniruotės mėnesius tėvelių budrumas siekia aukštumas, nes smėlis, pjuvenos, akmenukai, žolė, medvaržčiai ir vinys Gailužėlei dar vis labiau skanūs nei neskanūs. Augintojai išmoko identifikuoti „geruosius“ objektus anksčiau nei mergaitė juos aptiks, kad nesikartotų tokios situacijos, kaip parke...

Sykį jaunoji šeimynėlė nusipirko kavos, šviežių bandelių ir pritupė saulutės atokaitoje parke ant suoliuko, šalia sukosi amžinai alkani balandžiai. Gailė sumanė stumdyti savo vežimėlį. Oras buvo puikus, aplinkiniai parko lankytojai kas ką tingiai veikė ant savųjų suolelių. Tėveliai pamanė, kad štai ir atėjo akimirka, kai galima su malonumu paskanauti kavos ir bandelių... Bet tai buvo klaida.

Vos po kelių sekundžių teko skubiai atidėti kavą į šalį ir startuoti pas Gailę, nes toji vienoje rankelėje jau spaudė dumbliną nuorūką, o kitoje išskobtą iš balos alaus kamštelį ir, sprendžiant iš juodų vaiko lūpų, kažkurią iš dviejų gėrybių dukrelė jau buvo spėjusi paragauti…

Tėvams čia nebūtų buvę nieko nauja, jei, vos prieš akimirką buvę apatiški ir nieko aplinkui nepastebintys, parkiečiai nebūtų smalsiai sukrutę, o kai kurie dar ir patyliukais viens kitam į ausį , matyt, aiškinę: „chė, chė... super mažylė“.

Gailutės pirmojo gimtadienio tortas

Na, bet ką jau čia... Užtat, Gailužėlei laaaabai patinka muzika. Mergaitė dainuoja savo daineles, antrina dainuojančiai mamytei, o, jei tik išgirsta ką grojant, tuoj puola lingu lingu (šokti) ir ploti.

Metalofonas, tėčio gitara, barškučiai, pagaliau papraščiausi du akmenukai, kaskart būna ritmingai prakalbinami. Jei Gailužei pačiai patiko jos išgautas garsas, ji būtinai sau paplos.

Skambant muzikai, kai Gailė šoka, jos galima paklausti: „Gaile, patinka?“, tuomet atsakymas bus energingas galvos kinkavimas (išvertus į mūsų kalbą: „taaaaip, geras“), o gale dar būtinai paplos.

Gailutė labai mėgsta kalbėti. Nuolat kažką pasakoja, klausinėja ar guodžiasi. Save dukrelė vadina Gailyte arba Gunga (pagal nuotaiką). Iš tėvams suvokiamų žodžių, dominuoja: mam arba mama (reiškia: mama arba močiutė), tėtis arba tadis (reiškia: tėtis arba senelis), ačiū (reiškia: ačiū, prašom, imk arba duok atgal), kūkū (reiškia: pagausiu pagausiu arba kūkū).

Vis dažniau naudojami žodžiai “noriu” ir “ne”. Tačiau pats mėgstamiausias yra ate ate (reiškia, viso gero, ate ate). Jeigu Gailė atsisveikinant jums modama rankele nepasako ate ate, tai reiškia, kad jūs jai per daug simpatiškas (arba - labai baisus).

Taigi, tokia ta mūsų Gailužė tapo sulaukus vienerių metukų. O kas bus toliau, kol kas neprognozuojama…

Tėtis Vitalijus, mama Skirmantė ir mažoji Gailutė