Patikrintas senelio metodas, kuris suveikė ir anūkei

Tokia mūsų pasakojimo apie draugystę su puoduku istorijos pradžia. O dabar apie viską kiek rimčiau :)

 

 

Apie puoduką pradėjau galvoti, kai Sofija ėmė sėdėti. Kodėl taip anksti? Todėl, kad taip augino mane ir mano seses dvynias. Augom dar tais laikais, kai nebuvo sauskelnių, todėl mūsų tėveliai labai vargo atsiradus dviems kūdikiams namuose. Mama dar dabar prisimena, kaip laisvą minutę skalbdavo, o įsigijus skalbimo mašiną ją leisdavo du kartus per dieną. Pabodus matyti namus nuolat apkarstytus vystyklais, mano tėtis ėmėsi mažąsias mokyti ant puoduko, pamokos prasidėjo mažylėms išmokus tvirtai sėdėti. Tėtis taikė savo metodą, kurį taikau ir aš ir apie kurį dabar aš jums papasakosiu :)

 

 

Sulaukus 7 mėnesių, Sofija jau išmoko tvirtai sėdėti. Be to, buvo birželio pradžia, šilta, vaiką laikiau su vienom sauskelnytėm, tad prireikus, buvo galima greitai numauti ir pasodinti. Tad nieko nelaukus nusipirkom iš IKEA puoduką. Pirmiausiai leidau mažajai su juo susipažinti - pačiupinėti, pamėtyti, paragauti. Bet taip "draugauti" leidau tik vieną vakarą, po to puodukas apsigyveno vonioje ir daugiau iš ten nebeišeina. Esu iš tų mamų, kuriai patinka tvarka ir visai nenoriu, kad atėjus svečiams, vaikas temptų puoduką į svetainę, virtuvę ir reikalus atlikinėtų bet kur. Tegul žino, kad puoduko "namai" yra vonioje.

Sekantį rytą tik tik atsibudus Sofijai puolu ir nešu ją į vonią, pradedu taikyti tėčio metodą - pasodinu ją ant IKEA puokuko, o pati sėdų ant savo didelio puodo. Viskas klojasi gerai - vaikas sėdi, dairosi, atrodo visai patenkinta, tik staiga, stot ir keberiokšt zuikį pagavo. Ašaros ritasi kaip pupos, man pikta ant savęs, ko nesužiūrėjau vaiko. "Dabar bijos puoduko" - mąstau. Apsidraudimui ir nelaimės pamiršimui duodu dvi laisvas dienas - ant puoduko nesodinu. Bėda užsimiršta ir trečią rytą mes vėl bandom. Šį kartą atsinešiau žaisliukų, dėmesiui patraukti, mums ypač patinka knygutės, tad vartom jas. Ne veltui ir suaugusieji į tualetą mėgstą atsinešti kažkokį skaitalą, nes mums tai padeda ir pirmas sysiukas jau puoduke. "Valio", plojam katučių, glostom vaikutį ir už nuopelnus leidžiam paspausti tauleto vandens nuleidimo mygtuką, sakom "ate" sysiukui. Dabar galiu drąsiai teigti, kad būtent šis "prizas" - vandens nuleidimas buvo vienas iš geriausių paskatinimų sysiuką daryti į puoduką ir sekantį rytą.

 

Taigi, mūsų draugystės su puoduku pradžia buvo labai sėkminga. Neilgai trukus ryte Sofija į puoduką padarydavo viską - ir mažąjį ir didelį reikaliukus. Ir tam tereikėgavo daugiausiai 5 minučių. Baisiai didžiavausi savo vaiku ir savimi :)

Kaip sekasi dabar, po 3 mėnesių draugystės su puoduku?

 

Draugystė išliko, gal ne tokia gili, bet su perspektyvom :) Vieną dieną viskas šiek tiek pasikeitė - Sofijos pilvelis pradėjo dirbti kitaip ir dabar kakučių Sofija užsinori nebe punktualiu metu (seniau būdavo rytas), dabar nebenuspėjamas paros metas. Todėl puodukas yra tapęs sisiuko darymo vieta. Mažoji dar nemoka pasakyti, kad nori, tačiau jau karts nuo karto tiesia pirštukus puoduko link, kas reiškia, kad "prašau mane pasodink". Taigi, reikaliukus dar daugiau gaudau - sodinu po miego, po lauko, tačiau retsykiais tie pirštukai pašnibžda ir mažoji pasiprašo pati.

 

Džiaugiuosi Sofijos draugyste su puoduku, sauskelnių sunaudojam žymiai žymiai mažiau, o tėvelis laimingas, kad medžiai mažiau kenčia :)

O dabar auksinės 6 taisyklės, kurios padeda mums, gal padės ir jums:

1. Supažindinkite vaikutį su puoduku: paaiškinkite, kas čia per daiktas, leiskite jam jį paliesti, paragauti, pamėtyti. Tačiau vėliau apgyvendinkite jį vonioje. Taip išvengsite puoduko tąsymo po namus, darymo prie svečių ir panašiai.
2. Pirmą kartą atsisėdus, stebėkite, kaip vaikutis jaučiasi, ką daro. Nestovinčius mažylius ypač prižiūrėkite, kad nebūtų zuikių, kurie gali atgrasyti nuo puoduko ilgam laikui. 
3. Atsineškite žaisliukų, mums ypač padėjo lytėjimo knygutės, kad būtų kuo užsiimti ir laikas neprailgtų.
4. Sėdėkite ant puoduko ir jūs! Mažylis ant savo puoduko, o jūs ant saviškio. Ir nėra čia nieko gėdingo, visi parodomieji garsai yra sveikintini, jie ne tik atkreipia mažylio dėmesį, bet ir priverčia kartoti!
5. Pavykus, girkite mažylį, plokite katučių, paglostykite ir būtinai leiskite nuleisti klozeto vandenį. Šis prizas bus puiki atrakcija, kurios mažylis kaskart lauks. Paūgėjus galite klijuoti lipdukus-medalius ant puoduko už kiekvieną sėkmingą kartą.
6. Laisvadieniams ne! Nedarykite jokių tarpų - vežkitės puoduką visur su savimi: į svečius, atostogaujant ir panašiai. Jis turi tapti neatsiejama jūsų dienos dalimi. 

 

Linkėdamos visiems sėkmės draugystėje su puoduku,

 

Sofija su mama

 

P.S. Nuotraukoje matote Sofiją po sėkminko karto atsiimančią savo "prizą" - vandens nuleidimą