Prisilietimai... Pati mieliausia, nuostabiausia, šilčiausia tema. Juk panačius kokį nors grožį ar tikrai susilaikome nepalietę, nepaglostę,
o jei tai gėlytė, tai ne pirštukais, o nosyte paglostome t.y. pauostome.
O auginamas daržovytes purename, laistome.
Dažnai pagalvoju, ar rasime Mama (iš didžiosios raidės), kuri nenorėtų/negalėtų prisiliesti prie savo tobūliausio kūrynuko?
O kaip pas mus dažniausiai vyksta?
Ryte žadindama (dažniausiai man tenka žadinti) savo princesytę padarau mini masažiuką, dar pakutenu, apipilu bučkiais... tai ką jūs galvojate? Maniškė pradėjo apsimetinėti,kad dar miega. Vėliau paminės, kad norėtų būti kuo ilgiau keliama.
Palydėjus į mokyklą ar mokyklelę dažniausiai apsikabiname ir pasidaliname bučinukais. Dar mėgsta, kad ją pakelčiau, bet ši nuostabi procedūra jau ne mano jėgoms, ji tik tėtei, bet ir jis jau skundžiasi, kad sunku pakelti.
Nuėjus pasiimti irgi panašus scenarijus. Dar kas man patinka, einant iš mokyklos ji savanoriškai duoda man savo rankytę. Tai kaip man smagu eiti susikabinus už rankyčių.
Prieš miegelį mes vienai kitaiems darome su aliejuku ar kokiu kremuku nugaros masažą. Kad vaikui tai labai patinka, net nebus diskusijų, bet žinote, šį ritualą aš irgi labai pamėgau, net tėtė pamėgo. Tik vaikas pareiškė, kad jam darbo dvigubai daugiau, nes masažiuką atlieka ir mamai, ir tetei, o mes tik jai.
Po tokių masažiukų vaikas greičiau užmiega ir miegelis tikrai kokybiškesnis.
Dar labai vaikas dievina pėdučių masažiuką (ai, kaip aš bijočiau).
Pastaruoju metu pradėjome vos ne kasdien drauge mirkyti kojytes šiltame vandenuke su druska, kartais su aliejukais arba vaistažolyčių nuovire....ai, kaip kvepia... Dar viena kitą „pakibinam“ bliūde, taip sukeldamos audringos jūros vaizdą, o jei dar šampūno kelis lašelius įlašinam, tai susidaro net putos.
Prisilietimai – turi nuostabią gydomoją galią. Pvz. jei nežymiai nusibrozdina, tai papūtus tą vietą, iškart atsiranda fėjiškos galios ir nematomos žaizdelės neskauda, o matomą - gerokai mažiau.
Ilgėliau pavaikščiojus ar pasportavus pradeda vaikas sakyti,kad jau kojytes skauda, užtenka ir be jokio kremuko pamasažuoti ir toliau galima tęsti kelionę.
Dar prisilietimai - gera skatinamoji-padrąsinamoji priemonė. Jei uždedi ranką ant petuko ir pagiri, tai laimės visiems metams į priekį. Tuomet vaikas nieko neprašomas pasiprašys pats padėti/padaryti, bus nors „prie žaizdos dėk“.
Tad lieskime, glostykime, masažuokime, apkabinkime vieni kitus ir gyvenimas taps spalvingu, kaip medžių lapai rudenį ir gyvenimas taps prasmingu:mažiau puls ligelės, geriau tarpusavyje sutarsime, nebūsime pavargę, jausimės reikalingi, laimingi ir t.t.
Net dovanėlės, kurias gaminame patys įgauną stebuklingųjų galių. Štai ką reiškia prisilietima.
Pvz. surinktus pušų ūgliukus supilus į indą ir jį dar papuošus-tampa ir šiltai miela dovanėlė, ne tik vaistukas nuo kosuliuko.
Dar manyčiau ir naminiai gyvūnai turi įtakos.
Kaip dukrytė katinėlį "bemyluotų" visvien jis su ja. Nesvarbu kokių triukų vaikas iš jo bandytų išgauti: ar žmogiškai vaikščioti mokintų, ar uodegą naudotų vietoje pavadėlio – visvien jie neišskiriami draugai. Su šuniukais irgi panašiai, bet kai jie dideli, tai vaikas prisibijo taip "meiliai" bendrauti.
👍🌷🌷🌷