Vakar naktį visi laikrodžio rodykles pasukome valanda pirmyn ir taip perėjome prie vasaro laiko. Vaikų ligų gydytoja, neurologė Rūta Maciulevičienė neabejoja, kad laiko pakeitimas veikia mus ir mūsų vaikus.
Mokslinių tyrimų, kaip laiko pakeitimas įtakoja vaikų gyvenimo kokybę, nėra, yra tik pavienių stebėjimų šia tema.
Pasak gydytojos, vaikai yra labai nevienodi - vieni iš prigimties yra stabilios psichikos, stabilių emocijų, sveiki, jiems laiko pasikeitimo daromo poveikio dažniausiai tėvai nepastebi. Vaikai, kurie yra jautrūs, turi sutrikusį miego - būdravimo režimą, kurie yra irzlūs, greitai išsiderina jų režimas, jiems bet koks laiko ir režimo pasikeitimas gali sukelti reakcijas, kurias labai pajus ir tėvai, ir mokytojai.
Jiems sunkiau prisitaikyti, tokie vaikai negali užmigti vakare, ryte pakelti jie būna irzlūs, dirglūs, o kuo labiau pervargsta, tuo blogiau užmiega. Labai retai, bet kartais tai tenka pakoreguoti ir medikamentiniu būdu“.
Adaptacija – iki savaitės
Į klausimą, kiek laiko paprastai užtrunka adaptacija prie pasikeitusio laiko, gydytoja atsako taip: „Patirties galime pasisemti iš daug keliaujančių žmonių, kurie dažnai keliauja po šalis su skirtingomis laiko juostomis. Adaptacija įvyksta per 5-7 dienas savaime, taigi, maždaug per savaitę vaikas turėtų prisitaikyti prie pasikeitusio laiko ir režimo. Jeigu matote, kad vaikas nerimsta, labai sunkiai keliasi ryte, pasistenkite jį anksčiau guldyti.
Laiko pasikeitimas labiau veikia vyresnius vaikus
Kokie vaikai – mažesni ar vyresni jautriau reaguoja į laiko pasikeitimą? „Mažesni tą jaučia mažiausiai, jie gyvena pagal savo ritmą, keliasi, kada jiems reikia ir užmiega, kai pavargsta. Labiausiai jaučia tie, kurie yra priverstinai keliami - darželinukai ir mokyklinukai. Tačiau vėlgi tai labai individualu.
Net apie naujagimį sakoma: „Jis miega nuo 16 iki 20 valandų per parą“, taigi, net pirmo mėnesio amžiaus tarpsnyje svyravimas išlieka net 4 valandos, ir taip visą gyvenimą. Vienam užtenka 8 valandų miego, kitam -10, trečiam -11. Tie, kurie labiau „priklausomi“ nuo miego, labiau jaučia laiko pasikeitimą“ – sako vaikų ligų gydytoja.
„Miego - būdravimo režimas yra reguliuojamas tam tikrų hormonų, kurie išskiria smegenyse. Pavyzdžiui, pradėjus temti žmogaus smegenyse pradeda skirtis melatoninas, vadinamasis miego hormonas. Jis pasiekia savo piką 2 valandą nakties, po to jo koncentracija mažėja iki 6 valandos ryto, tada žmogus ima busti" - sako vaikų ligų gydytoja ir neurologė Rūta Maciulevičienė.
Kaip jaučiatės jūs ir jūsų mažieji? Ar sunku buvo pabusti?
Likom prie biologinio laikrodžio su mažąja... 😀 O vyresniajam buvo be proto sunku atsikelti į darželį, nes miegot vakare ėjom pagal senąjį laikrodį, iš įpročio
Daugiau neigiamai. Kol kas viskas sutrikę valandos skirtumu. Tai suprantama. Biologinis laikrodukas taip pat egzistuoja. Tikiuosi, po savaitės įeis į ritmą.Nesuprantu, kokius tyrimus jie darė, kad nusprendė, kad toks laiko kaitaliojimas padeda sumažinti elektros sąnaudas.Visi aplinkui skalambija, daktarai, psichologai - kad nesveika...🤓|
Veikia neigiamai. Vakar išdainavau visas lopšines, net savo knygos skaitymą paverčiau dainavimu😃. Labai sunkiai užmigo. O dabar dar miega mažoji. Taigi, kurį laiką, manau, taip ir bus išsiderinęs miegas😕