Pirmąkart atskirai – nejaukus pojūtis

Pasirodo, atstumas išties veikia. Ir mes tai pajutome, ir tas pojūtis buvo ypač nemalonus – išties, kaip mažos skyrybos – nors kauk iš apmaudo.

Spalio 23 diena (penktadienis)

Rytas pas senelius: mergaitėms – saldus miegas, o tėčiui – į darbą. Tačiau šiandien kitokia diena, ne tik todėl, kad mes prabundame ne savo namuose, ir ne todėl, kad, kaip jau įprasta penktadieniais, merginos niekur neskuba, o todėl, kad šiandien po darbo tėtis į namus vyksta vienas.

{pic:1}

Dar anksčiau sutarėme, kad tam, kad Skirmužėlė spėtų viską laiku nupiešti Akademijos atsiskaitymui, o tėtis spėtų padaryti susikaupusius namo darbus, mums reikia trečio asmens pagalbos. Ir tas ypatingai geras asmuo yra močiutė Gražina.

Taigi, kol tėtis darbuojasi namie, o Skirmantė paišo, močiutė užsiima anūkės auklėjimu – klasika (kaip gerai, kad mes turim šalia močiutę – ačiū).

Taigi, nors penktadienio planas buvo aiškus (Skirmantei piešti, o tėčiui dirbti), tačiau jaunieji tėveliai eilinį kartą neįvertino patys savęs ir, vietoj piešimo, Skirmužėlė išlėkė į miestą nuveikti „neatidėliotinų“ reikalų, o tėtis po sunkios bei daug miego resursų sunaudojusios darbo savaitės, tik įėjęs į namus, krito į lovą...

Į vakarą reikaliukai ėmė taisytis. Skirmužėlė grįžusi namo, aišku, nepuolė piešti ant visko, kas juda ir nebejuda. Ji greitai padėjo močiutei nuraminti trumpam pasirodžiusius pilvo diegliukus, po to kartu numaudė vaiką bei greitai ir sėkmingai „nulaužė“ jį miegot. Tėčiui gi pabudus dar šioje paroje, nors ir gerokai į naktį, pabudo ir trumpam prarastas sąžinės jausmas.

Taigi, nieko geresnio tėtis nesumąstė, kaip imti ir išlyginti per porą savaičių prisikaupusią skalbinių „krūvelę“. Šiek tiek save moraliai reabilitavęs, tėtis lūžo į lovą miegot.

Ir Skirmutei, ir tėčiui gulint lovose skirtingose geografinėse vietovėse (ji Vilniuje, o jis kaime), juodu aplanko bendras jausmas. Ir tas jausmas buvo keistai, nejaukiai nemalonus.

Atrodytų, ir nusikalę pakankamai, kad lūžtų be atbulinių kojų, ir suradę puikų sprendimą, kaip viską suspėti laiku ir, nepaisant „nenumatytų“ aplinkybių, visgi suspėję nuveikti šį bei tą naudingo, tačiau šiąnakt jie miega net ne skirtinguose lovose ir net ne skirtinguose kambariuose, nors, lyg ir sau įprastose vietose – šiąnakt jie miega ats-ki-rai.

Suprantu, kad skamba kvailai, tačiau atstumas išties veikia. Ir mes tai pajutome, ir tas pojūtis buvo ypač nemalonus – išties, kaip mažos skyrybos – nors kauk iš apmaudo.

Taigi, besivartant lovose, super racionali idėja daryti mažas skyrybėles mums jau nebeatrodė tokia šauni ir patraukli, tačiau... Tačiau, ko neprisigalvosi naktį, kai nemiegi, todėl tas pats racionalusis protas liepė miegot ir mes, žinoma, paklusniai smigom...

Super mažylės tėtis Vitalijus

Visas dienoraščio naujienas apie Super Mažylio šeimyną rasite rubrikoje „Super Mažylis“. Primename, jog viską savo akimis galėsite išvysti „Mamyčių klubo“ laidoje per TV3.