Po apsilankymo pas gydytoją - akinukai

Užrašiau dukrytę Eglę profilaktiniam akyčių patikrinimui, kadangi nesam buvę, o laikas jau kaip ir buvo pats tas - artėjantis 4-asis gimtadienis. 

Nuėjus pas gydytoją, Eglutė labai gražiai sakė seselei, ką ji mato: vištą (vietoj gaidžio), motociklą, namą, tortą ir t.t. Nežinodama, kad ten lėktuvas, ji pasakė - nežinau. Mažinant paveikslėlius, mažoji nebe viską matė, tad gydytojai teko sulašinti vaistukus ir apžiūrėti akytes aparatu.

Po visos apžiūros gydytoja ir sako: Na ką, reikia akinukų. Aš nelabai patikėjau, sakau, kaip tai, o ji, nuolatiniam nešiojimui. Pasimečiau labai, nes net nepagalvojau, kad eilinis akių patikrinimas gali taip baigtis. Pasirodo, atėjome pačiu laiku, jai astigmatizmas. Tai genetiškai paveldima liga, kurios toli ieškoti nereikėjo. Eglutės tėtis ją turi. Nors ir jam  reikėtų nešioti akinius, bet jis sako, kad mato gerai. Ginasi, juos turi, bet vis tempia gumą...

Kai apsipratau su mintim (po pusvalandžio), kad mano dukra bus su akinukais, važiavom jų užsisakyti. Man tai didelė naujiena, nes mano šeimoje niekas akinių nenešioja, ir sūnus regėjimą paveldėjo iš manęs.

Optikoje toks dėdė Eglutei parinko raudonus rėmelius, kokių ji pati ir norėjo, pamokė, kaip juos nusiimti ir užsidėti. Akinukus pasiėmiau po poros dienų, o Eglė juos priėmė iš karto. Klausiau jos, ar geriau mato, o ji atsakė: taip, matau mašinas daug ryškesnes.

Kaip gerai, kad nuėjom eiliniam pasitikrinimui pas akių gydytoją...o juk nemačiau nieko tokio, kas galėtų man kelti įtarimų. Dabar mes būsim va tokios - protingos :)

Eglės mama

Nuo MK redaktorės Eglės: Ačiū, Laura, už papasakotą patirtį. O Eglutei akinukai labai simpatingi ir labai tinka. Svarbiausia, kad mašinas ryškiau mato :)