Pratinamės ir mes prie naktipuodžio

18. Jun 2011, 08:00

Pasiskaičiusi mamyčių pasakojimus, sumaniau ir aš papasakoti mūsų bandymus draugauti su naktipuodžiu. Kadangi esu "žalia" mamytė, tai ir "žalio" supratimo neturėjau, kada reikia pratinti prie puoduko.

Vis maniau, kad dar anksti. Vis dėlto naktipuodį nusipirkom, kai sūneliui buvo 6 mėn., bet kadangi dar labai tvirtai nesėdėjo - neskubėjau aš jo iškarto sodinti.

Iš pražių leidom iš visų pusių apžiūrėti, apčiupinėti, apsiprasti su naujuoju daiktu. Pirmas pasisėdėjimas įvyko kazkur 8 mėnesių. Toks mandagus pasisėdėjimas, kad mamytė spėtų nufotografuoti... ir nešėm kudašių kuo toliau ir kuo greičiau.

Pirmasis pasisėdėjimas :)

Na ir prasidėjo mūsų "didieji" pasisėdėjimai. Ant naktipuodžio sodinau po naktinio ar rytinio miegelio. Pasėdi pusė minutėlės ir lekia greitai, nes juk labai daug reikalų visokių turi :)

Po tokių nevykusių bandymų, padarėm pertraukėlę ir dabar vėl sodinam. Puoduko jis nebijo, neverkia jį pamatęs, bet jeigu pabandai palaikyti jį ilgiau - būna laaaaabai nepatenkintas. Tiesiog nemėgsta paties sėdėjimo. Bandžiau sodinti ir ant klozeto, ir žaisliukais sudominti, bet kur tau - judėjimas daug įdomiau negu sėdėti. Dar nei karto nepadarėm į jį jokio "reikaliuko".

Mums negaila, pasidalinam ir su katinėliu.

Per prievartą niekada nesodinu ir nelaikau, kad paskui nebėgtų vos tik pamatęs naktipuodį. Kai paklausiu - darom sisiuką į puoduką? Pats visada atneša puoduką patenkintas, bet ilgiau nei minutės dar niekad nepasėdėjo. Į laukutį einam be sauskelnių ir dar tik vieną kartą prisisiojo į kelnytes.

Taigi, apsišarvuojame kantrybe ir laukiam to momento, kada sūnelis irgi taps kantresnis ir supras, ko mamytė iš jo nori ir kam puodukas skirtas :)