Prieš 8 metus, žvarbų sekmadienį gimė Ugnytė

Atrodo, dar taip neseniai laukiau su nekantrumu savo pirmagimės dukrytės. Buvau jauna, jaudulio buvo be galo daug..

Ir speiguotą gruodžio 22-osios popietę į šį pasaulį atkeliavo mūsų Ugnytė. Laikas prabėgo taip greitai, kad atrodo net nepastebėjau, kaip mano mažoji augo ir paaugo iki mažos panelytės.

Šiandien jau švenčiam aštuntąjį jos tortadienį.

Kol dar nebuvau mama,

Niekada neverkiau, matydama ašaras.

Niekada nesikraustydavau iš proto iš laimės

Vien dėl paprasčiausios šypsenos.

Niekada mano širdis nesubyrėdavo į tūkstančius dalelių,

Kad kažkam negalėjau palengvinti skausmo.

Niekada nemaniau, kad kažkas toks mažas

Gali pakeisti mano gyvenimą taip stipriai.

Aš nežinojau, kad galėsiu kažką taip stipriai mylėti.

Ir nežinojau, kad man patiks būti mama...

Ar matei, kaip meškutis šį rytą

Tau šypsojos ir leteną tiesė,

Ar skaitei vėjo laišką rašytą,

Jis ant lango Tau pasaką piešė,

Ar girdėjai, kaip medžiai šlamėjo:

Su gimimo diena, miela Ugne!!!

O žvirbliukas kieme vis čirškėto:

„Čik čiriki, tau laimės, Tau laimės!"

Ugnute, linkim tau daug daug visko ir tyro.

Tave sveikina visa tavo šeimynėlė :)