Promočiutė greitai randa bendrą kalbą su Gailute

Kai uždaromos namų durys, aplanko nuostabus jausmas, kad visos problemos liko ten – mieste, čia – mūsų namai, mūsų rami užuovėja, kurioje mūsų gyvenimo ritmas ir mūsų laimė...

Lapkričio 2 diena

Rytinis bėgimas į Vilnių, tačiau Vilniuje mūsų niekas nelaukia. Abu seneliai darbe, taigi nėr kam šįryt Skirmutės išleisti į mokslus (ir tai yra vienintelė priežastis, kodėl ji praleidžia paskaitas)...

Pietums atėjęs tėtis pagaliau išleidžia mokslų ištroškusią žmonelę į Akademiją. Kai Skirmužė išlekia pro duris, Gailutė bando palaužti tėtį begaliniams nešiojimams ant rankų ir žaidimams.

Tačiau tėtis labiau patyręs, nei ji manė, todėl dukra buvo lengvai užliūliuota keliais suktais tėčio triukais su lakstančia žaisline papūgėle ir, nutaikius tinkamą progą, staigiai pasukta ant šoniuko, kad greičiau padarytų liuliuką.

Po trumpos lopšinės Gailė sapnavo, kaip ją ne tik tėtis, bet ir mama, ir močiutė, ir dar kažkas linksmina ir nešioja ant rankų. Blogoji medalio pusė buvo ta, kad po trumpos lopšinės šalia Gailužėlės trūko ir tėvelis (pavadinkime tai siesta)...

Namie Gailės miegas retai kada būna ilgas ir gilus, taigi, kai atėjo laikas valgyti, ji su malonumu prabudo ir skubiai pasižadino tėtį. Šaldytuve sukauptas pieno bankas leido tėčiui ir toliau sėkmingai valdyti situaciją, kol pasirodys mama...

{pic:1}

Belaukiant Skirmužės, grįžo močiutė Gražina ir beveik tuo pat metu atvažiavo promočiutė Eugenija, kurią į Vilnių atvežė Gailės dėdė Donatas. Kai tik promočiutės ir anūkės žvilgsniai susitiko, tėtis galėjo stebėti nebūtą iki tol vaizdą: Gailė ir promočiutė Eugenija taip ilgai ir nuoširdžiai bendravo, kad net trūksta žodžių... Kaip šimtą metų nesimačiusios geriausios draugės!

Tėčiui iš nuostabos net žandikaulis atvipo. Visa laimė, kad promočiutė po kelionės buvo pavargusi, nes kitaip (bent jau tėčiui žiūrint iš šono taip pasirodė), jos ir visą likusią dienos dalį kartu krykštautų.

Taigi, visi tėčio pasiekimai bendraujant su dukra buvo net ne sumenkinti, o visiškai sunešioti į šipulius (patirtis yra baisi jėga)...

Užsibuvęs tėtis išmovė atgal į darbą. Grįžo Skirmutė ir jos su Gaile išėjo pasivaikščioti. Kaip įpratusi, tik išėjus į „atvirą kosmosą“ dukra smigo savo skafandrėlyje, kol bus pažadinta jos pačios puikiojo apetito.

Po tėčio repeticijos šeimyna traukia namo. Visos kelionės metu dukrelė miega, mama ir tėtis (ypač tėtis) iškrauna vienas kitam per dieną sukauptų įspūdžių perteklių. Vakarinis vykimas namo turi gerąją pusę, nes, kol pasiekiame namus, visos problemos būna išgvildentos, įspūdžiai išpasakoti.

Be to, kartais gyvenimo lėkimas taip įsuka, kad su mylimu žmogumi nespėji nė žodeliu persimesti. Kai uždaromos namų durys, aplanko nuostabus jausmas, kad visos problemos liko ten – mieste, čia – mūsų namai, mūsų rami užuovėja, kurioje mūsų gyvenimo ritmas ir mūsų laimė...

Tėtis Vitalijus

Visas dienoraščio naujienas apie Super Mažylės šeimyną rasite rubrikoje „Super Mažylė“. O viską savo akimis galėsite išvysti „Mamyčių klubo“ laidelėje šeštadieniais per TV3.