TV rubrika "Meilės kalbos" - tai vieta, kurioje mokomės susikalbėti pačia svarbiausia kalba, juk tik jos dėka galime būti laimingi mes ir mūsų artimiausieji.
Gebėjimas mylėti yra užkoduotas pačioje žmogaus prigimtyje. Šis jausmas kaip instinktas, kurį atsineša gimstantis kūdikis, kuriam saugumą triukšmingame ir svetimame pasaulyje suteikia mamos ir tėčio balsas, jei jis jį nuolat girdėjo būdamas įsčiose.
Tačiau mylėti ir mokėti reikšti meilę - kalbėti meilės kalbomis – nėra vienas ir tas pats.
Vis dažnesni tampa specialistų pastebėjimai apie tėvų ir vaikų santykių problematiškumą, kylantį iš laiko leidžiamo kartu, stokos. Tačiau ne mažesnė problema tampa ir negebėjimas išreikšti savo švelnumo, meilės, jausmų vienas kito atžvilgiu - būtent kūno kalba.
Fizinis kontaktas - svarbi meilės išraiškos forma
Pasak psichologės psichoterapeutės Marijos Vaštakės, fizinis kontaktas yra viena iš svarbiausių meilės išraiškos formų.
"Apmaudu, kai tėveliai neretai mažai atkreipia dėmesį į fizinį kontaktą, būtent - į prisilietimus, apkabinimus, bučinukus, patapšnojimus. O tai liūdina. Tyrimais nustatyta, kad vaikai, gavę per mažai fizinio kontakto, artumo, ateityje turi daugiau emocinių problemų, ypač berniukai. Fizinio kontakto alkis yra tiesiogiai susijęs su kai kuriais psichiniais sutrikimais, kaip anoreksija ir bulimija, kurios dažnai pasireiškia mergaitėms. Fizinio kontakto alkis palieka pėdaką visam žmogaus gyvenimui. Jo negavęs vaikystėje, žmogus ateityje ieško kuo jį užpildyti, t.y visada lieka jo viduje emocinė tuštuma", - pasakojo M.Vaštakė.
Rūpindamiesi savo metukų neturinčiu kūdikiu, neretai mes tiesiog negalime atsispirti norui jį paniurkyti, paglostinėti, pamyluoti, pabučiuoti, neretai miegame kartu vienoje didelėje lovoje, galų gale, žindome savo mažylį.
"Mūsų kūnas, neverbalinė kalba yra pirma komunikalinė priemonė su vaiku. Ir kai mama žindo kūdikį, ji turėtų su juo bendrauti savo kūnu - turėtų žiūrėti jam į akis, tai suteikia jam ramybę, mažina nerimą ir jis jaučiasi saugus. Ateityje vaikas labiau pasitiki savimi, kitais žmonėmis, jis turi aukštesnę savivertę. Tyrimais nustatyta, jog vaikai, gavę daugiau tėvų kūno kontakto, vėliau turi aukštesnį emocinį intelektą", - paaiškino psichologė.
Ir vėliau svarbu išlaikyti artumą
O štai ūgtelėjusį mažylį mes nustojame žindyti, perkeliame miegoti į atskirą lovytę, o gal net kambarį, išvedame visai dienai į darželį, vėliau mokyklą. Šis atsiskyrimo procesas natūralus ir neišvengiamas. Tačiau svarbu išlaikyti artumą.
Kritiniais momentais mes instinktyviai apsikabiname. Pavyzdžiui, vaikui užsigavus, mes papučiame sopančią kūno vietą, glostome, apsikabiname.
Anot psichologės M.Vaštakės, labai svarbu tėvams nežaboti savo jausmų: "Jei tėvai myli, nori paskakyti gražius žodžius, tai tegu iliustruoja prisilietimais, apsikabinimais. Svarbu būti atviriems ir tai parodyti savo vaikui visu savo kūnu".
Beje, moksliniai tyrimai įrodo, jog berniukų padėtis šiuo klausimu šiek tiek prastesnė negu mergaičių. Psichologės patarimu, jei mes berniukams suteiksime pakankamai fizinio kontakto, ateityje išvengsime galimų psichinių, emocinių, elgesio sutrikimų.
