Pirmasiais gyvenimo mėnesiais daugelis mažylių mėgaujasi tėvelių artumu - daugelis jų lengviausiai užmiega ir saldžiausiai miega suaugusiųjų lovoje. Mėnesiai bėga, o noras kraustytis į atskirą lovytę vaikučiams atsiranda retai. Kada vaikai jau turėtų miegoti savo lovytėje ir kada jau metas kraustytis į savo kambarį?
"Labai svarbu žinoti, kad mažyliui iki pusantrų metų svarbiausias yra saugumo poreikis. Tai gali užtikrinti tik tėvai. Nuraminti, jeigu išsigandęs, pervystyti, jei šlapias, pamaitinti, jei alkanas. Nuo 1,5 iki 2 metų vaikui svarbiausias yra atsiskyrimo, savarankiškumo, nepriklausomybės poreikis. Tai lyg pirmieji bandymai būti atskiru. Tą žinant lengviau iškraustyti vaiką į savo kambarį, nes pagal savo raidą jis jau pasiruošęs tokiam dalykui", - pasakojo Paramos vaikams centro psichologė Jūratė Baltuškienė.
Nors tėvai ir noriai miega kartu su pirmagimiu, tačiau laukiantis antrojo, nori nenori esi priverstas pamažu atsisveikinti su vyresnėliu, nes keturiese lovoje nelabai visiems patogu, o ir saugumo sumetimais gimusio kūdikio atžvilgiu geriausia, jog vyresnis vaikas miegotų savo lovelėje.
Pasak psichologės, tą reikėtų daryti mažais žingsneliais, neišgąsdinant, neatstumiant vaiko. Galbūt rečiau imti į savo lovą, daugiau palikti gulėti savo lovytėje. Pamažu lovytę pastumti, kad atstumas didėtų nuo jūsų lovos. Na ir galiausiai, kai suprasite, jog jau metas - galima kraustyti vyresnėlį į kitą kambarį pietų miegelio.
Anot psichologės Jūratės, svarbiausia tėvams priimti sprendimą ir imtis veiksmų, bet proceso neištęsti, kad vaikas nepagalvotų, kad tai naujas žaidimas.
"Kai esate pasiruošę ir tikrai nusiteikę, kad vaikas kraustosi gyventi į savo gražų kambarį, įtraukite jį į šį pasiruošimo procesą. Kalbėkite su vaiku - koks tu didelis, turėsi savo lovą ir savo kambarį". Įtraukite vaiką į lovytės rinkimą, pataliukų pirkimą, į sprendimą, koks kiškis ar meškis kartu gyvens. Iš patirties galiu pasakyti, kad labai gerai veikia kitų šeimų pavyzdys, kur yra vaikų, turinčių atskirą kambarį ir besidžiaugiantys savo atskira erdve", - patarė psichologė J.Baltuškienė.
O kaip stilingiau dekoruoti vaiko kambarį, kad jam būtų smagu jame būti?
Jei esate sugalvoję idėją, bet nežinote, kaip ją įgyvendinti, visada galite kreiptis į profesionalus. Indrė į pagalbą pasikvietė salono inDec.lt dailininkę Astą Damušę. Marijos Barboros kambaryje jau seniau gyveno žaislai, o dabar apsigyveno ir mėnulį laikantis meškutis.
Pasak dailininkės, kambario dekorą patariama išsirinkti, atsižvelgiant į vaiko poreikius, kas jam patinka, ką labiau mėgsta - lėktuvėliai, mašinytės, lėlytės, superherojai, gėlės - mergaičių kambariui naudojami pasteliniai, švelnesni atspalviai, berniukų - ryškesni ir pan.
Renkantis piešinį ant sienos, anot dailininkės, labai svarbu iš karto suplanuoti visą kambario interjerą, kokios bus spalvos, kad jos "nesipjautų" tarpusavyje, kad būtų ne per ryškios. Taip pat svarbu, kokie bus kambario baldai, kur jie stovės, ar neužstos pagrindinio priešinio...
Skirkite daugiau dėmesio dieną
Taip pat psichologė Jūratė pataria atkreipti dėmesį, kas vyksta dienos metu su vaiku. Jis neturi jausti, kad štai atėjo naktis ir jau reiks skirtis su tėveliais, einant į savo kambarį. Dieną irgi patariama daugiau skirti vaikui laiko ir dėmesio - daugiau panešiokite, myluokite, priglauskite.
"Labai svarbu, kad tie atsiskyrimai neišsitęstų, nebūtų nuolatinis sėdėjimas naktį prie vaiko ir laukimas, kol jis užmigs. Jei verkia, nuraminkite, bet grąžinkite vėl į lovą, tačiau neparsineškite į savo kambarį, nes mažylis supras, kad norint į tėvų lovą, reikia garsiau rėkti ir tada tas tęsis be galo", - paaiškino psichologė.
Pasirodo, per ilgas vaikų miegojimas tėvų lovoje gali būti savotiškai žalingas. Mat vaikas ilgainiui pasimeta, kokie vaidmenys yra šeimoje, kas su kuo miega, kas čia vadovauja. Jei tam tikrame amžiuje neišėjo į savo kambarį, vėliau jam sunkiau atsiskirti nuo tėvų ir sunkiau patiems nusiraminti.
