Apie klaidas, daromas tėvų, ir apie teisingą vaiko motyvaciją sodinant jį ant puoduko, kalbamės su psichologe Jūrate Mitkiene.
Kada pradėti vaiką pratinti prie naktipuodžio, nėra vieningos nuomonės. Dalis tėvų tai pradeda gana anksti, jau nuo 6 mėnesių įmanoma suformuoti sąlyginį refleksą. Bet kalbant apie psichologinį vystymąsi, tinkamiausias laikas – antrieji gyvenimo metai, tuomet, kai vaikas ima suprasti, ko iš jo norima.
-Kokias klaidas daro tėvai bandydami "priversti" vaiką sodinti ant puoduko, nes juk neva draugų vaikai seniai tai moka daryti?
- Tikrai neprotinga ir netgi žalinga sodinti vaiką ant puoduko dėl to, kad draugų vaikai „seniai sėdi“. Kiekvieno vaiko vystymasis individualus. Svarbu suvokti, jei vaiko vystymasis nėra patologiškas, jis tikrai išmoks kontroliuoti savo poreikius ir be ypatingų tėvų pastangų sužinos, kada reikia pačiam sėstis ant puoduko.
Jei tėvai to nesuvokia ir mano, kad vaiką galima išmokyti jėga, tai tampa pagrindu analinio charakterio formavimuisi, kurio pagrindiniai bruožai: užsispyrimas, pedantiškumas, šykštumas, išdidumas, kaprizingumas.
Ir kuo natūraliu vaikas pratinamas prie puoduko, tuo vaikui bus paprasčiau kurti santykius, išreikšti save, savo norus, duoti ir priimti
-Kaip turi elgtis tėvai, jei vaikas griežtai atsisako sėstis ant puoduko?
- Tikrai tėvai neturėtų versti, prievarta laikyti, gėdinti ar bausti. Sodinimas ant puoduko turėtų būti susijęs su maloniais pojūčiais. Jei vaikas pyksta, verkia, atsisako sėstis ant puoduko, reikėtų „pamiršti“ tai ir palaukti keletą mėnesių.
-Kokie yra to pavojai, jei per anksti pradėsime?
- Per anksti, prievarta sodinamas ant puoduko vaikas gali pasidaryti uždaras, irzlus ar net žiaurus. Be to vėliau „išmokti“ naudotis tualetu.
Svarbu: tuštinimosi nereikėtų painioti su žaidimu, kaip ir naktipuodį paversti žaislu.
-Kokie yra tinkami žingsniai, supažindinant vaiką su naktiniu puodeliu? O gal iškart geriau pratinti prie tualeto, galbūt vaikas pasijus savarankiškesnis?
- Pasirinkti naktinį puoduką ar specialų dėklą ant unitazo nėra didelio skirtumo ir daugiau priklauso nuo vaiko, jo norų ir galimybių.
Kartais sėdėjimas ant puoduko užsitęsia, vaikas žaidžia ant puoduko, bendrauja, procesas vyksta kambaryje, o ne tam skirtoje patalpoje. Kita vertus, vaikui gali nepatikti būti tualeto patalpoje.
Manau, tinkamas variantas galėtų būti derinimas ir puoduko, ir dangčio ant unitazo.
- Ar reikia taip stengtis, ar geriau laukti, kol vaikas pats supras visą procesą ir pats atsisakys sauskelnių bei atsisės ant puoduko?
- Kiekvienai mamai geriausiai sekasi tada, kai ji pasikliauja savimi. Tam nereikia būti labai protingai ar turėti daug žinių, tam pakanka būti paprasčiausiai atsidavusiai savo vaikui.
Mama turėtų pasikliauti savo asmenine nuomone apie tinkamiausią laiką ir būdus, juk ji geriausiai pažįsta savo vaiką.
Ačiū už pokalbį.
