Lietuvoje nuo raudonukes skiepijama jau dvidešimt metų, todėl šiuo metu sergamumas raudonuke labai mažas. Bet, anot specialistų, jeigu sumažėtų paskiepytų vaikų, sergamumas gali padidėti labai greitai, nes atvežti virusą iš besivystančių vargingų šalių labai paprasta.
Kas yra raudonukė?
Raudonukė – ūmi virusinė infekcija. Užsikrečiama oro lašiniu būdu nuo sergančio žmogaus. Raudonukės virusas patenka per kvėpavimo takus ir greitai paplinta po visą organizmą.
Kaip pasireiškia liga?
Liga pasireiškia karščiavimu, rausvu bėrimu visame kūne ir limfmazgių reakcija – dažniausiai padidėja pakaušio limfmazgiai.
Pasirodo, vaikams raudonukė, laimei, visiškai nesunki liga. Visi imptomai lengvi, liga greitai praeina, komplikacijos itin retos. Didžiausią problemą raudonukė sukelia nėščioms moterims: raudonukės virusas pasižymi stipriu teratogeniniu (sukeliančiu genų arba chromosomų mutaciją, gemalo raidos sutrikimus) poveikiu, todėl raudonuke susirgus nėščiai moteriai kyla didelis apsigimimų pavojus.
Kilus menkiausiam įtarimui, kad nėščia moteris serga raudonuke, turi būti atliekami specifiniai kraujo tyrimai ir, jei pasitvirtina diagnozė, sprendžiamas klausimas apie nėštumo nutraukimą.
Apsisaugoti nuo raudonukes galima tik skiepijant
Vaikai, sergantys raudonuke, gydomi tik simptomiškai, t.y. duodami vaistai nuo temperatūros, jei reikia, nes kažkokio specifinio gydymo nėra. Apsisaugoti nuo raudonukes galima tik skiepijant, nes išvengti bendravimo su aplinka neįmanoma.
Skiepyti vaikai raudonuke nebeserga ir negali šio viruso platinti aplinkiniams.
Kada reikia skiepyti?
Skiepijama antrais gyvenimo metais pirmą kartą. Tam, kad apsauga būtų visam gyvenimui, antrą kartą skiepijama 6-7 metų.
Skiepijama trijų komponentų (tymu-parotitinės infekcijos-raudonukės)– MMR gyva susilpninta vakcina. Daugelyje pasaulio šalių, ypač išsivysčiusiose valstybėse atsisakyta monokomponentinių vakcinų.
Po skiepo susidaro labai geras imunitetas.
Lietuvoje nuo raudonukes pradėta skiepyti 1992 metais, todėl šiuo metu sergamumas raudonuke labai mažas.
„Tačiau jeigu sumažėtų paskiepytų vaikų, sergamumas gali padidėti labai greitai, nes atvežti virusą iš besivystančių vargingų šalių, kur vaikai dėl pinigų stygiaus skiepijami mažai, yra labai paprasta“, – tikino Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Imunoprofilaktikos skyriaus gydytoja pediatrė Jolanta Dieninienė.
Pasaulinei sveikatos organizacijai nuolat perduodamos žinios apie sergamumą raudonuke ir stebima situacija dėl šios ligos.
Pasak gydytojos, taip daroma ne dėl ligos sunkumo sergančiam, bet dėl išskirtinio pavojaus nėščioms. Jei moteris skiepyta nuo raudonukės, jai nėštumo metu susidurti su šiuo virusu nėra baisu.
