Ledo rūmuose nuo seno Senis šaltis sau gyveno
Ir turėjo jis anūką Šaltanosį ledinuką
Geras buvo tas anūkas Šaltanosis ledinukas - nesurūgęs nesustiręs,
Bet kur eina, ten ir girias.
Moku kalti ledo tiltus
Moku malti sniego miltus
Zuikį puikį užpūstyti
Ežį kežį užmigdyti.
Miega varlės pustažandės
Ir barsukas kietasprandis.
Ką barsukas? Aš ir mešką
Kai paspaudžiu - šonai braška...
Visą žemę, jei norėčiau
Aš sušaldyti galėčiau!
Vienąkart per sniego pūgą
Šaltis vedasi anūką
O anūkas Ledinukas rateliu su snaigėm sukas!
Šita trumpa pasakėlė man labai primena vaikystę, nes mama žiemą ją sekdavo mums su broliu, kai buvom maži, o dabar aš ją seku savo dukrytei...
{fotoblog:628}
