Ar vaikams reikia etninės kultūros? Etninė kultūra - tai tautos savastis. Ją pažįstantis žmogus turi šaknis. Vadinasi, jis tvirtai stovi ant kojų, visada turi į ką atsiremti, net jei yra našlaitis ir neturi artimųjų.
Folkloro dainose dažnas motyvas, kai žmogaus klausiama: kur tavo nameliai? Kur tvo motulė? Kur tavo tėvelis? Kur tavo seselės? Kur tavo broleliai?
Ir dainų lyrinis aš atsko: Saulė man motulė, mėnuo man tėvelis, žvaigždės man sesutės, sietynas - brolelis, aukštam danguj šviesus gojus - tai mano nameliai.
Ar tokį tvirtą amžiną pagrindą turintis žmogus kda nors bus vienas? Kada nors palūš? Žinoma, kad ne. Pačiais sunkiausiais gyvenimo momentais ir aš žvelgiu į Saulę, į Mėnesį, apsikabinu medį... Tai padeda, sustiprina, apsaugo. Aš noriu ir savo vaikams tokios apsaugos, tokio tvirto pagrindo po kojomis, tokių šaknų. Mūsų tautos kultūra tą suteikia. Štai kodėl aš stengiuosi vaikus mokyti etninės kultūros.
