Seku seku pasaką

Kartą senai senai, o gal visai nesenai gyveno mergaitė ir berniukas.

Gyveno jie fermoje kartu su karvyte ir avyte. Jų ferma stovėjo Margų kaladėlių šalyje.

Gyveno jie linksmai, bet to margumo jiems vieną dieną pasidarė per daug. Nusprendė jie keliauti paieškoti kitokių kaladėlių.

Pirmiausia nusprendė traukti pietų kryptimi. Ėjo dieną, ėjo dvi, oras karštėjo, kaladėlės aplink pasidarė vien geltonos, saulė spigino į akis, nuo to geltonumo pasidarė jiems net silpna.

Nieko gero, nusprendė jie ir grįžo atgal. Rytą pasiėmę vandens, patraukė į šiaurę. Ėjo dieną, ėjo dvi. Aplink oras šalo, kaladėlės pasidarė vien baltos. Nuo to baltumo pradėjo skaudėti akis, ausys nušalo, tad jie greitai pasuko namo.

Trečią kartą nusprendė pasukti į vakarus. Ėjo dieną, ėjo dvi, kaladėlės pasidarė raudonos. Nuo to raudonumo, jiems pradėjo suktis galva.

Nieko nelaukę pasuko atgal namo. Jau beveik praradę viltį rasti ką nors įdomiau visgi ryžosi keliauti į rytus. Ėjo dieną, ėjo dvi. Kaladėlės pasidarė vien žalios, jautėsi vėsuma ir drėgmė.

Karvytei čia visai patiko, bet mergytei ir kitiems pasirodė per nuobodu viena spalva, tad bendru sutarimu grįžti namo.

Apsidairė ir suprato, kad namie visgi geriausia ir gražiausia, ir daugiau niekur nebekeliavo.