Šiuolaikinė karta - Leisti negalima uždrausti

Sveikos, mielos MK mamos ir MK.

 Gyvename pasaulyje, kuriame žaidimus lauke, dūkimą po balas lietuje nejučiom išstumia šiuolaikinė gadžetų invazija. Bet ar tikrai jie tokie tik teigiami, ar tik neigiami ? Anaiptol.

VAIKO DĖMESIO ATITRAUKIMAS.

Esu pasimokiusi, kad kompiuteris, telefonas, tv – vaikui kaip bitei medus ir nekaltas pasiūlymas pažaisti ar pažiūrėti filmuką gali iššaukti vaiko nepasitenkinimą, kai teks nutraukti tokią veiklą, o juk vaikams tai anaiptol nėra blogis, žiūrint jų akimis. Tad, pirmas sūnus užaugo ir filmukus žiūrėdamas per tv, kompiuteryje ir dažnai su močiute kalbėdamas telefonu. Jei kelis kartus nutraukiant dėmesį pasiūliau žaisti telefonu – laukia blogos pasekmės. Su vyresnėliu susitariame kiek galės pažaisti žaidimų kompiuteriu ar pažiūrėti filmukų. Žaisdavo vaikiškus, jau esančius kompiuteryje, o vėliau įsigijom kompaktą su mokomaisiais žaidimais, tai ir anglų kalbos pradžiamokslis ir sudėtingesnės užduotys mokinukams, tad pravers ir ateičiai. Taip pat leidžiu žaisti kompiuteryje šachmatus.

Dabar, kai jis jau didelis dėmesio nutraukimas ir susitarimas lengvesnis, nes vaikas žino kas galima, o kas ne. Tad pasiūlau žaisti žaislais, galbūt padėti ką nors man, rba nupiešti ir pan.

Mažyliui 5,5 mėn. Jo dėmesio nutraukimas tik dainavimas, kutenimas, žaidinimas – apie technologijas anksti gavloti ir tikrai, vadovausiuos taisykle, kurią minėjau – geriau vėliau.

MOBILUSIS.

Vyresnėlis žaidžia telefone žaidimus, kurie nėra lavinamieji (parsisiuntęs pats iš Google play). Ribotai, bet leidžiu pažaisti. Nematau tame didelės bėdos – svarbiausia ribos ir saikas, ir nereiės pyktis su vaikais.

Mažylis nėra net čiupinėjęs mobiliojo ir nematau reikalo duoti tokį įrenginį jam nusiraminimui – puikiausiai mokam nuraminti ir be tokių daiktų.

TELEVIZIJOS PINKLĖS.

Vyresnėlis, vėlgi žiūri tv tiek, kiek žiūrime mes vakare – pažiūrime žinias, tuomet arba žaidžia, arba užsiima kuo kitu ir laukia vakaro programos, kai rodo pusvalandį senųjų filmukų. Kitas reikalas, kai yra pas močiutę ten perėjęs programas žiūri kiek nori kanalą, kuris eina ištisą dieną – vien vaikams filmukai. Močiutės . . . ką bepridursi, juk galime uždarę duris galvoti naiviai, kad paklausė ir anūkų nelepina, bet visi puikiai žino, kad taip nėra.

Visuomet žiūri penktadienio ar šeštadienio filmus vaikams, o štai filmų, kurie nėra skirti vaikams žiūrėti neleidžiu. Nors, faktikšai viso „gėrio“, sklindančio iš tv ekranų vaikai mato dienos metu, per reklamas, o dažnai ir patys filmukai nėra teigiamo turinio. Dienos metu vaikas darželyje, tad filmukus praleidžia, bet jei serga – visuomet žiūri.

Mažylis taip pat kartais užsižiūri į TV, bet nukreipiam veiklą į žasiliukus ar kitus užsiėmimus kartu – kuo mažiau TV tuo geriau.

Mūs namuose TV – daugiau kaip fonas.

Ipad neturime ir nematome tam poreikio.

Mano nuomonė apie šiuolaikines technologijas bei jų sklaidos priemones, vadinamuosius gadžetus – palanki. Gyvename sparčiai tobulėjančiame pasaulyje, kur inovatoriškos idėjos – nebeatrodo tolimos ateities siekiamybė, o tiesiog alsuoja priekyje mūsų, o mes sekame įkandin.

„LEISTI NEGALIMA UŽDRAUSTI“

Nebereikalo tokia fraze pavadinau savo straipsnį. Aš iš tų, kurios nėra visiškai pamišę dėl naujausių “I’padų” ir kitų išmaniųjų technologijų, bet pripažinsiu, be kai kurių bedravimo priemonių pati negaliu apsieiti. Visgi, man, visų pirma šios technologijos susisiekimo, bendravimo priemonės, tuomet savotiška pramoga ir informacijos šaltinis.

Vaikų atžvilgiu negaliu dėti kablelio nei prieš NEGALIMA, nei PO, kadangi nori nenori tos technologijos anksčiau ar vėliau įsiplėš į mūsų ir jūsų namus. O kodėl ? Nes šiuolaikinė mokymosi sistema palengva pereina į internetinę erdvę, kas sveikintina, kadangi visuomet galima rasti pagyrimus, pastabas apie savo atžalas ir tikrai, sutikime nebeįtikinamai skambėtų pasakymas “mano kompiuterį sukramtė šuo, tai negali pažymių pažiūrėti”. Tad, mano nuomone tai itin vykę šiuolakinės visuomenės išradimai.

Kita vertus aš sakau, kad KUO VĖLIAU, tuo geriau, nes mažyliai dirglūs, jie neturi laiko sąvokos, tokios, kokia remiamės mes, suaugusieji.

VISKAS KAS SU SAIKU – galima. Bet tam, manau reikalingas vaiko samprotavimas, kad suvoktų, jog negalės žaisti kompiuteriu, telefonu ar nuolat gadinti akis Ipaduose. Viskam turi būti ribos.

Taip pat, manau, kad požiūrį į gadžetus formuoja tėvai – kiek jiems jie yra svarbūs, kokį vaidmenį atlieka jų gyvenime – tai puikiai mato vaikai, kurie neretai domisi dar labiau, arba atvirkščiai – nepasigenda, jei nemato aplinkoje.

Vienareikšmiškai įvardinti, kad nereikia leisti vaikams susipažinti su šiais išradimais negaliu, kadangi negali žinoti – galbūt būtent tavo vaikas užaugęs gali tapti šių išradimų, idėjų tesėjas ir išradėjęs ? Galbūt tai paskatins vaiką domėtis rimčiau, nei vien žaidimai ar pramogos slypinčios gadžetuose ? Tad manau svarbiausia – neperlenkti lazdos, duoti su saiku ir patiems rodyti pavyzdį (prieštarauju pati sau – „TV kaip fonas“), nes be šių išradimų jau neįsivaizduojamas ir mokymosi procesas. Kitas pavojus – internetas, kuris prieinamas per šiuos įrenginius, bet lygiai taip, kaip leidimas vaikui naudotis šia galimybe, tėvų atsakomybė ir užkirsti kelią patekti į ten, kur nenorėtumėm, kad vaikas patektų.

Tad viskas – tėvelių rankose, kol vaikas suformuos suvokimą.

Mama R.