Skiepyti ar ne: sąmoningas pasirinkimas. I dalis

"Skiepai – sąmoningas pasirinkimas" - šia tema lektorė Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė surengė paskaitą šeimos klinikoje "Sveika pradžia", kurioje apsilankė ir Mamyčių klubas. Tad norime jums pateikti naudingą ir įdomią informaciją, kuri galbūt jums pravers ateityje.

Gyvenime tenka priimti nemažai sprendimų, susijusių su sveikata. Skiepų atžvilgiu taip pat tėvams tenka patiems sąmoningai apsispręsti – skiepyti vaiką ar neskiepyti, jei skiepyti, tuomet kada – pagal rekomenduojamą skiepų kalendorių ar sudaryti individualų ir pan.

Todėl tam, kad būtų lengviau apsispręsti, šiuo straipsniu ciklu informuosime apie atskiras vaikų ligas, apie vakcinas, jų naudą, žalą, galimus pašalinius poveikius ir pan. Taigi, kad būtų lengviau visa suprasti ir apsispręsti, šiandien pirmiausia išsiaiškinsime, kas yra imunitetas, kas tie antikūniai, kas yra skiepai, iš ko sudarytos vakcinos ir pan.

Kaip sako lektorė Evelina Neverdauskaitė-Rudzikienė, niekas šiais laikais neverčia skiepytis, tėvai turi patys apsispręsti laisva valia ir atsakingai, skiepyti ar ne savo atžalas.

"Atminkite, kad apsisprendimas skiepytis turi ne tik individualų, bet ir visuomeninį motyvą. Infekcijos ir skiepai apima daug žmonių. Skiepai svarbūs visuomenės sveikatai ir ligų valdymui. Tai kolektyvinis pasidalinimas, kaip pvz. skiepijimo metu sustabdomas ligos plitimas – tokius būdu apsaugomi tie žmonės, kurių negalima skiepyti (kai kurie kūdikėliai ar AIDS sergantys žmonės).

Kitais atvejais, pvz. vaikai skiepijami nuo raudonukės tam, kad būtų apsaugotos nėščios moterys nuo šios ligos, kurioms raudonukė yra ypač pavojinga liga", - pasakojo lektorė.

Jei nusprendėte neskiepyti vaikų, tuomet reikia išmanyti tas ligas, nuo kurių vaiko neskiepijate, žinoti komplikacijų tikimybę, taip pat labai svarbu žinoti tinkamą priežiūrą vaikui jomis susirgus.

Kas yra imunitetas?

Imuninė sistema arba IMUNITETAS (lot. immunis – reiškia laisvas nuo ko nors) – tai sudėtinga sistema, kurios esmė – atskirti savo baltymą nuo svetimo. Jis užtikrina ne tik apsaugą nuo konkrečių susirgimų, bet jis išlaiko visų organizmo ląstelių integralumą. Jam sutrikus, vystosi alerginė reakcija, autoimuninės ligos ir vėžys.

Imunitetas vystosi kontaktuodamas su svetimais baltymais. Kūdikis įsčiose yra sterilus, o po gimimo iškart susiduria su įvairiais organizmais, būtent tas kontaktas ir kuria, skatina vystytis jo imuninę sistemą. Sakoma, kad žmoguje svetimų bakterijų gyvena tiek, kiek žmonių galėtų apjuosti Žemės rutulį.

Išskiriamas bendras ir specifinis imunitetas:

Bendras imunitetas formuojasi iki penkerių metų ir priklauso nuo paveldėtų genetinių veiksnių.

O specifinis imunitetas dar skirstomas į aktyvų ir pasyvų:

-Specifinis aktyvus yra konkrečiai ligai (pvz. gripui, raudonukei ir t.t.) Jis gali susiformuoti persirgus ta liga arba skiepijimo metu.

-Specifinis pasyvus imunitetas – kai mama vaikui perduoda per placentą antikūnius arba žindymo metu kūdikis gauna mamos antikūnius.

Antikūniai – tai imuninių ląstelių baltymai, kuriais kovojama, palaikoma tvarka organizme. Jie skirti sukelėjo ar išskiriamo toksino neutralizavimui. Toksinas - tai bakterijų arba virusų išskiriami nuodai, kurie sukelia ligą. Ligos, nuo kurių skiepijama, dažnai yra toksinų valdomos ligos.

Kas yra vakcinos?

Vakcina – medicininis preparatas, skirtas įgyti imunitetui nuo infekcinės ligos. Vakcina paskatina antikūnių prieš ligos sukelėją – toksiną - gamybą. Kitaip tariant, žmogus skiepijimo metu perserga susilpninta tos ligos forma.

"Siekiama, kad vakcinos būtų ir veiksmingos, ir saugios, tačiau tai yra pakankamai sudėtingas dalykas", - sakė lektorė.

Stengiantis padidinti vakcinų veiksmingumą, juose naudojami tam tikri priedai – specialios medžiagos kaip aliuminio junginiai (anksčiau vaikų vakcinose buvo naudojamas gyvsidabris).

Vakcinose dar gali būti kitų priedų „pėdsakų“:

formaldehido,

kiaušinio baltymo,

kepimo mielių.

Tai gali sukelti alergiją, todėl specialistė patarė įvertinti, kokia yra vakcinos sudėtis.

Vakcina apsaugo nuo susirgimo tomis ligomis, nuo kurių skiepijama. Apsauga yra 95%, tačiau apsauga nėra amžina (galioja 10-20 metų), priklausomai nuo vakcinos.

"Pasiskiepijus stabdomos epidemijos kai kurių ligų – tokiu būdu jau yra išnaikinti raupai, Lietuvoje ir daug kur pasaulyje nebėra tokios ligos kaip poliomielitas. Stengiamasi valdyt ir kitas ligas. Taigi, labai svarbus kolektyvinis imunitetas – kai daugeliui žmonių pasiskiepijus nustoja plisti ligos. Taip apsaugomi tie visuomenės nariai, kurie neturi imuniteto prieš ligos sukelėją", - aiškino lektorė E. Neverdauskaitė-Rudzikienė.

Ar Tu skiepijai savo mažylį pagal rekomenduojamą Skiepų kalendorių?

Šeimos klinika „Sveika pradžia“

J.Balčikonio g. 3, Vilnius

Tel. 8 5 203 04 48, 8 605 90008

El. paštas: info@sveikapradzia.lt

www.sveikapradzia.lt