Skraidinkime pienių pūkus - lai neša svajas vėjas stiprus

Štai visgi gavome progą pasidžiaugti ir šių metų pienėm, deja, "susgribom" tik tada, kai jos jau leido vėjais savo pūkus.

Tad vieną rytą, kai į langą barbeno lietus, o vėliau skaisčiai nušvito saulutė išskubėjome laukan pasidžiaugti pienių lauku... :)

Mažyliui tai labai patiko, na, o man patinka įamžinti jo vaikšką džiaugsmą, kuris atsispindi nuotraukose ir dar po daugelio metų šildys džiaugsmu žiūrint į jas :)

Tikimės, spėjote ir Jūs pasidžiaugti kartu su savo atžalomis ;)

Vaikystė nerūpestinga,

Skęsta šėlsmo, išdaigų sukūryje 

Šypsenos vaikiškos, juokas,

Palieka giliai vaizduotės plotmėje

Kaip lengvą pienės pūką,

Vaikystę vėjas nugena kažkur toli...

Palieka jausmas, prisiminimas blankus,

Tai mena tik nuotrauka sena, nebyli

Bet vaikystės pasaka tik man blanki,

Neužmirštama, valiūkiška

O, tau, mielas mano vaike,

Pasakos dar tik ryški pradžia

Skraidinkime pienių pūkus drauge,

Kaip, kad kadais, kai kiemas aidėjo nuo juoko

Gyvenki vaizduotėj, stebuklų šalyje,

Lai šypsosi širdelė mažo pasaulio

Svajonių aibes, mažyli turi,

Tad skraidinkime pūkus 

Svajos pildosi, kai be galo to nori,

Lai atneša pūkas vaikiškus džiaugsmus

Gera, žiūrėti į šypseną tavą,

Džiaugias tuomet širdis...

Kai krykštauji svajų apsupty,

Nušvinta man ir gūdžiausia naktis

Skraidinkime pienių pūkus,

Aibės jų lai kyla aukštyn

Lai pasiveja debesis sunkius,

Ir žeria laimės dulkes žemyn 

Kiekvienas pūkelis,

Svajonė maža

Tikėk, vaikeli,

Nežemiška jų galia.

Žinau ir aš,

Kad augsi ir didėsi 

Vienos svajos keis kitas,

Bet . . .pienės nenustos žydėti 

Tad skraidinkime pienių pūkus,

Kol esame kartu . . .

Kol galime svajom,

Pralenkti debesis sunkius . . .

Skraidinkime pienių pūkus,

Vaikystė nerūpestinga trumpa,

Išgyvenkime kartu džiaugsmus,

Kol mažas - tu pasaka juk tiki.

Pienių pūkus skraidino Kajukas, fotografavo - mama Roberta

{fotoblog:1436}