Smiltė ir jos puoduko netikėtumai

Bandysime ir mes įstoti į šitą pratinimosi prie puoduko mokyklėlę.

Smiltutei jau 1 metukai ir 6 mėn., turbūt vienintelė kol kas šioj mokyklėlėj mergaitė. Jos istorija su puoduku prasidėjo turbūt kaip daugumos mažylių - 7 mėnesių, kai jau sėdėjo puikiai.

Deja, jis buvo nesėkmingas, nesuprato, ką į jį reikia daryti. Na bet gi mažytė dar, gi viskas prieš akį! Nedaro - nereikia, vadinasi, ne laikas.

Štai kaip bandėme pirmąkart ją sodinti. Pirmą akimirką dar nesuprato, kas vyksta.

Praėjus dviems mėnesiams, ir vėl ją sodinau, vos suėjo 9 mėnesiai, kai ji jau įsikibus į baldus ėjo visur. Deja, ašaros... nuo tada supratau, jog jos kelionė link puoduko bus ilga!!!!!

Štai ir nuotraukytė tos akimirkos, kai vėl bandėme:

Po to tik metukų amžiaus sodinau, kai jau vaikščiojo, deja, ir tąkart ji buvo laaaaaabai nelaiminga, nes tiesiog nenorėjo sėdėt. Lipo, kol nesugalvojau, jog reikia pažaisti su ja. Movėmės sauskelnes Huggies ant galvos :) Duodavau žaisti su puoduku susidraugauti, deja, meilės jam ji nejuto!

Dabar jai jau 1 metukai ir 6 mėnesiai. Prieš geras 2-3 savaites ji pirmąkart pati pasiprašė ant puoduko! Negalėjau patikėti - mergytė, kuri nemėgo puoduko, pasiprašė ant jo! Kažkas nerealaus pamaniau - pasodinau ją ir ji padarė rimtą reikaliuką. Na bet atsitiktinumų gi visiems būna, ar ne?

Pamaniau, daugiau nebesiprašys, bet va klydau! Vos užsimanė rimto reikalo, ji ir vėl pasiprašė! Ir taip porą dienų! Tikriems stebuklams tai prilyginau! Nuo tada jokių sauskelnių dienos metu namie. Net pietų miegelio einame be sauskelnių, iki šiol tik 1 kart padarė į lovytę. Išmiega visad sausa, o jei miegodama užsimano, atsikelia ir pasiprašo, padaro ir vėl miegoti.

Na ir mums sekasi visiškai neblogai, sakyčiau. Aš kas 20-30 min. ją sodinu, pati jei ji nesiprašo, na ir būna dienų įvairių. Vieną dieną ji visiškai nieko nepridaro į kelnytes, kitą dieną vos ne pusę dienos sisioja į jas....taip ir gyvename.

Kaskart kai ji padaro, ploju jos rankytėm, parodau, kokia aš laiminga ir sakau, kokia ji šaunuolė. Jei šalia yra ir brolis ir tėtis, įtraukiu ir juos į tą džiaugsmą, o jei nepadaro ar padaro į kelnytes, deja, jokio plojimo negauna, tepasakom, kad negražiai padarė.

Tikiuosi, šis dienoraštukas ir jūsų palaikymas padės mano dukrytei skaičiuoti, kiek daug kartų džiaugsmingai plosime rankytėm ir sakysim "šaunuolė", ir tikiuosi, šio konkursėlio pabaigoje ji kuo puikiausiai jau darys į puoduką pati, be jokių avarijų.