Šis sniegas Augustei - pirmasis, kai jau ji gali su juo šį bei tą nuveikti (praėjusią žiemą dar buvo per maža sniego žaidimams). Taigi, su mamos pagalba suridenome pirmąjį Augustės besmegenį.
Besmegenio morkinė nosis parūpo mūsų šuneliui, tad jis tiesiog ją išrovė ir nusinešė...
Po ilgų šunelio gaudynių, morką pavyko atimti. Tačiau, gerokai patrumpintą. Tad mūsų besmegenis jau nebeatrodė ilganosis...
Ištyrinėjome iš po sniego išlindusias žoles. Juk sniego fone jos tokios ryškios ir tikrai vertos dėmesio.
Ką jau bekalbėti apie malonumą voliotis sniege kartu su šunimis...
Sniegą būtinai reikia pajusti savo mažomis rankytėmis...
Geras tas sniegelis! Kad tik ilgiau ir daugiau jo būtų!
Aciū😀
👍