Su kūdikiu – į pirtį?

 Į pirtį – su kūdikiu? Kodėl gi ne?

Jei tai patinka jūsų šeimai, mažylis neturi sveikatos sutrikimų, tai gali būti puikus grūdinimo ir šeimos laisvalaikio praleidimo būdas.

• Pirmiausia pirtis- puiki grūdinimo priemonė. Lietuvoje apie tai kalbama nedaug, tuo tarpu užsienio šalyse, turinčiose gilias pirties tradicijas, apie tai rašomi net mokslo darbai.

• Pavyzdžiui, Suomijoje net 12 procentų naujagimių jau pirmą gyvenimo mėnesį maudomi pirtyje. Iki metukų pirtyje pabuvoja apie 70 procentų suomiukų. Deja, lietuviškoji statistika yra nežinoma.

• Kokio amžiaus vaiką vestis į pirtį, daugiausia lemia tėvų požiūris. Pasikonsultuokite su vaiko gydytoju – gal yra sveikatos sutrikimų, dėl ko pirtis mažiukui negalima.

• Kokios rūšies pirtį rinktis – suomišką, turkišką, rusišką ar kitą, nėra svarbu. Vaikams geriausia eiti į pirtį pirmiesiems, kol ji nėra iki galo įkaitusi.

• Vaikas pirtyje turi būti tiek, kiek jam patinka. Jeigu darosi per karšta, sunku kvėpuoti, reikia baigti kaitintis.

• Vaikučio mažesnis poodinis sluoksnis, tad tikimybė perkaisti vaikui yra didesnė.

• Pirtyje esant aukštai temperatūrai išsiplečia odos kapiliarai, atsidaro prakaito liaukos, poros. Iš organizmo pasišalina šlakai, kūnas lengviau valosi.

• Labai svarbu, kaip vaikas reaguoja į pirtį. Jei jam nepatinka, jis bijosi, nenaudokite jokios prievartos.

• Jeigu vaikui patinka pirtyje, po kelių kartų galite užsiimti dar didesniu grūdinimu: pavyzdžiui, po pirties pabandyti apipilti drungnu vandeniu. Tik viską daryti pamažu, tikrai nepatartina vaikui po pirties voliotis sniege ar šokti į ledinę kūdrą.

• Po pirties, kaip ir po kitų vandens procedūrų, vaiko kūnelį galite patepti drėkinamuoju kremu ar losjonu – jam įprasta vaikiškos kosmetikos priemone.

Ar jūsų vaikai yra buvę pirtyje?

Kaip dažnai jūs pačios joje kaitinatės?