Puoduko karalienė.. Skamba visai neblogai :) Ką tik rinkome damutes, princeses..ir štai KARALIENĖ! Subrendo merginos mūsų :)

Ši temelė mums „be 5 minučių“ aktuali :) Mano merginai dar tik metukai ir beveik 2 mėnesiai, bet su puoduku jau susipažinome. Pažintis sakyčiau..techninė. Sąmoningumo šitame reikale nedaug :)

Kaip įvyko pažintis? Tiksliau kodėl. Nors nebesu naujai iškepta mamytė (šis etapas jau praeitas auginant vyresnėlį), bet vėl pasidaviau aplinkinių spaudimui..Ech...ir kur valia mano :) „Taigi jau didelė..ar dar nesėdi ant puoduko..tai jau pabandyk sodinti...juk jau vaikšto...“ 

Pabandėm. Na ką..sėdi vaikas ir tiek :) Grynas techninis „gėrybių“ gaudymas. Bandžiau „gaudyti“ pamačius atitinkamas veiduko išraiškas – viskas baigiasi didelėmis iš nuostabos vaiko akimis. Kodėl staiga susikaupus rimtam palengvėjimui, mama staiga lekia į vonios kambarį, čiumpa puodą, bando sodinti..dažniausiai po laiko :) Žodžiu nusprendžiau, kad taip nieko nebus. Nebegaudau.

Vienintelis momentas kada vis dar sodinu merginą ant puodo, tai rytas. Tiesiog dėl praktinių sumetimų.  Ryte mergina prabunda visiškai sausa ir jei nepasodinu ant puodo dažniausiai visas rytinis „gėris“ išbėga per šonus.. :( Nežinau kodėl.. Gal sauskelnės prastai sugeria, gal ji per naktį „n“ kartų vartydamasi „išsineria“ iš jų..Bet jau pabodo kalnai šlapios patalynės ir pižamų.. Svarstau išbandyt Huggies kelnaites – gal jos labiau priglunda? Kas pasidalins patirtim?

Taigi kol kas tiek mūsų merginos bandymų tapti puoduko karaliene :)

Kaip ir minėjau nesu visai žalia šioje srityje, bet iškart galiu pasakyti – vaikai visi aaaaabsoliučiai skirtingi :)

Su sūnum kažkaip greit tą etapą praėjom. Tik vienas labai svarbus patarimas – NESKUBĖKITE! Jei mažylis priešinasi – JOKIU BŪDU nesodinkite per prievartą. Pabandžiau supažindinti su puoduku kai jam buvo maždaug 1,2 m – nesisėdo. Bėgo tolyn neatsigręždamas :D Gerai, kad paklausiau sveiko proto ir nebebandžiau. Tiesiog puodukas visada stovėjo vonios kambaryje, matomoje vietoje, kol vaikinui pasidarė įdomu ką galima ten nuveikti. O tada ir vasara atėjo. Pabandėme apsieiti be sauskelnių. Šlapios kelnaitės toli gražu ne pats maloniausias jausmas :) Vis dar pamenu vaizdą kai parkeliauja kur  iš kito kambario krypuodamas kaip ančiukas įsikibęs į šlapią klyną ir rodo kita rankute, kad jam nepatogu :) Po truputį vaiko galvelėje atsirado sąmoningas suvokimas, kad puodukas = sausos kelnaitės :) Sauskelnių pilnai atsisakėm kai buvo ~1,7 mėn

Buvo, be abejo, ir avarijų, laaabai retų bet.. Prisimenu mamos pasakojimą. Palikome savo mažylį mamos priežiūrai. Žaidė vaikinas kieme (nuosavo namo), mama nubėgo pažiūrėt ar bulvės nesvyla. Pasakoja: išeinu į lauką, vaikino nėra. Ieškau kur užlindęs. Už namo kampo randu numestus šlapius šortukus..Už keleto metrų – šlapias kelnaites. Dar pora žingsnių ir vaizdelis: stovi bekelnis didvyris prie vynuogių krūmo ir kramsnoja sau :) :)

Didžiausios sėkmės esamiems ir būsimiems puodukų karaliams ir karalienėms! Kantrybės,kantrybės, kantrybės :)