Šiltas pavasaris pūstelėjo į pievas ir mes su Hubertu pasileidome pavėjui. Pasikinkėme vitamino D šaltinį, nusimetėme kailius, prigulėme pavėsio lopšyje. Prasidėjo paskutinis vien tik pieniškas MŪSŲ mėnesis.
Plūstelint keistam pasididžiavimui, jaučiu ir per širdį riedančios ašaros skonį. Prisimenu absoliučiai paskutinę pienišką naktį su Marku. Norėjosi verkti ir jam ir man. Dabar tos vilnijančios ašaros vagelė tarsi primena link kur mudu veda tie nepaliaujamai greit bėgantys mėnesiai. Sentimentai... Ar tuomet tampi mažiau ypatinga? Galbūt ne, bet aiškiai suvokiu kaip kiekviena diena augina mano sūnaus savarankiškumą.
Tykutis palengva ima niurzgėti. Dar ir dar pabando į burnytę sutalpinti savo kumštuką arba abu iš kart. Niurzgėjimas šiek tiek sustiprėja. Krebždesys iš šono priverčia atlošti vaikišką galvą. Čia pat ant kilimėlio rodos plaukia laivelis... Rankyčių ir kojyčių pagalba mažylis supasi pasipuošęs laiminga šypsena. Niurzgėjimą keičia virpulingi drebuliukai – mama čia pat šalia. Ji ištiesia rankas ir kelia arčiau savo veido. Mažylis laimingas. Keletą minučių virpėjimas nurimsta. Delniukas nepaliaujamai švelniai spaudžiasi į kumštelį ir vėl atsileidžia pakeliui sugriebdamas mamos odos. Dar ir dar kartą glostau mažylio pūkuotus plaukus. Džiugesio garsus pakeitęs rijimo garsas irgi nutyla. Mažylis šypsosi mamai su pieno lašeliu lūpose...
Džiugiausia dabarties akimirka. Vėliau atrasime kažką naujo. Abu...
super 😀 man ir labai graži pagrindinė nuotraukytė 😀
faini pasiekimai 👍
Labai skaniai susiskaitė 😀 pritariu, kad ir mažylis, ir mamytė gražučiai 😀
Šiandien jau varo per visą kambarį 😀
Ačiū už gražius komentarus😉 tie "išgražėjus" ir pan. skamba kiek keistai😀) na gal anksčiau iš tiesų buvau negraži😀 juokauju. ačiū už komplimentus. gera juos girdėti. gera ir dėl to, kad turbūt Hubertukas mane dabar padarė tokią kokia esu😀
paskutinę foto įkėliau ne tą apie Hubertuko pasiekimus. kelis mėginimus dariau...
prie svarbių pasiekimų reikėtų paminėti ir pirmus "šliužt".
Pirma foto tikrai liuks, straipsnio pavadinimas irgi zavus, jetau atrodo ka tik visi stebejom gimdyma, o tuoj bus pusmetis....
Burbuliukas vaikinas, pienas gero riebumo kaip sakoma, nepyk juokauju😉
pritariu 😉 realybėj daug gražesnė 😀
ta pirma nuotraukytė nereali
viskas labai gražu 😀 ypač pirma foto 😀
Labai gražiai mintys išreikštos...o pirma foto hamake tokia miela...labai gražiai augate, taip ir toliau 😀
Jo jo, turėjau mėnesiuką (ir dabar tebeturiu to mėnesio gabaliuką) susitaikymui😀
pradėsiu naują etapą. Ruošiu šaukštus 😀 apie tai bus atskiras projektas 😀
O aš kažkaip su džiugesiu laukiau akimirkos, kai virsiu pirmą košę, nors kai tai įvyko anksčiau nei planuota - įsimaišė ir nerimo. Tačiau mažiuko emocijos buvo nepakartojamos, supratau, kad šis procesas bus smagus abiems. BET jokiu būdu tai nereiškia "mama mažiau svarbi"! Pienas juk vis tiek dar lieka pagrindiniu maistu, tik po truputį supažindinama su kitais skoniais, o be to, kas košę verda? 😀 😀 😀 Žinoma aš čia juokais, mamos vietos manau niekas niekada nepakeis.
Kaip visada, Pypse, išjausta, išgyventa, taip motiniška. Malonu slaityti!
O Hubertukas kaip visada smagutis, gražutis!