Kažkokia abra kadabra. Negi iš tiesų jau praėjo metai? Hmz... prie to visai galima priprasti.
Kokia gi ta televizijos virtuvė? Ką galiu papasakoti praėjus metams nuo virimo Mamyčių klubo TV sultyse.
Įkyriai lindau į akis visai MK TV komandai, atakavau laiškais ir siūlymais – noriu, noriu, noriu.
Išsimiegu, ateina plaukų stilistai ir kol pudruoja nosytę kalbos redaktorius rodo tekstus.
Viskas pavyksta ne iš pirmo karto. Nuolat stabdoma kamera ir sako – iš naujo. Pasisuk, pažiūrėk, būtinai pasakyk TĄ.
Po filmavimo visus norisi pasiųsti velniop. Mane labiausiai nervuoja tos į akis lendančios kameros.
Taip ar panašiai mano daugelis. Kai kas išdrįsta apie tai ir garsiai pamąstyti. Nusijuokiu, nes realybė aštriai kitokia.
Iš tiesų jausmingai ir kasdieniškai mintimis dalinausi savo bloguose Mamyčių klubo portale. Kažkas ypatingai pajuto tai, ką norėdavau pasakyt. Vieną rytą paskambino ir pasiūlė. Sutikau leistis į nuotykį. Ir praėjus metams aš vis dar gyvenu tuo nuotykiu ir jaučiuosi teisingai pasirinkusi.
Filmavimai vykstą kartą per mėnesį. Laidos temas, norus, aktualijas derinamės kartu. Taip, kiekvienas kartas yra toks sveikai žavus stresas. Išbandau naujas veiklas, noriu atrodyti nepavargusi ir ... graži :) Rytas būna įtemptas kaip prieš bet kokį svarbesnį renginuką – reikia susitvarkyti, anksčiau atsikelti, susiruošti taip, kad namai atrodytų pakankamai tvarkingi, nes filmavimai vyksta namuose. Paprastai skubant man tai sunkiai pavyksta. Dabar išmokau skubėti tvarkingai:) Mažylis graužia duoniukus, dičkis „pertvarko“ ką tik sutvarkytus žaislus. O kur dar šiaip vidinis jaudulys prieš išbandant kažką naujo? O ir „spyris“ neblogas. Kažkaip reguliariai pradėjau lankytis kirpykloje, nagų studijoje. Nežinau, ar be TV dabar atrodyčiau ir jauščiausi taip pat. Man patinka paskatukai.
Filmuoja net jautriausius kadrus viena kamera, nedidukė ir niekada į akis nelenda. Pokalbis nestabdomas ir vaidinti nereikia. Aš pakalbėti mėgstu, mažai manęs ir klausinėja, pati noriu dalintis užplūdusiomis emocijomis. Taip mano rašiniai patobulėjo. Gal ne tokie jautrūs, bet įgavo vaizdinį pavidalą...
Ir kai šiandien prisimenu praėjusių metų rugsėji, belieka tik giliai atsidūsti. Rudi plaukai gerokai pašviesėjo, Markas tapo vyresniuoju broliu ir pametė savo garbanas, o maža Paslaptis virto 9 mėnesiu Žmogučiu.
Žmogučiu, kuris ploja katutėmis, daro ate, verda košytę delniuke, ropinėja, įveikia laiptų kliūtis, į nieką neišmaino mamos pienuko, daro milu milu, išaugino 6 dantukus ir mano, ir mūsų dienas vis spalvina ypatingai JAUKIAI.
Ar jau rašiau, kad prie to galima priprasti?
Renata, labai miela žinot, kad esi laukiamas 😀 parašykite ir jūs apie savo auginimo džiaugsmus, ir aš lauksiu 😀
Ačiū už komplimentą. Man belieka pasidžiaugti, kad Fausta paskubėjo 😀
Jūs nuostabūs.Mes jaunesni dviem mėnesiais tai taip mėgstam jūsų kiekvieno mėnesio pasiekimus ,,nusižiūrėti" 🤣 Jau nekantravome sulaukti ir šio...Ačiū už nerealiai taiklius tekstukus 😉Aukit stiprūs ir sveiki 👋
hm..ir aš tik dabar pamačiau tekstuką..kur jis buvo anksčiau?
paskatukai yra gerai 😉 o šviesi plaukų spalva nerealiai tinka 😀
karts nuo karto pagalvoju,kaip būtų,jei Fausta vis tik būtų tapusi supermažyle...nors kai taip nenutiko,kažkodėl lengviau atsipūčiau
tik nesupratau, kodėl šio tekstuko nepastebėjau vakar. SUPER MAŽYLIO tekstukai galėtų pasilaikyti viršuje ilgiau.... 😀
nu fainiai 😀 vis galvodavau, ar nepasigailėjai sutikusi filmuotis ištisus metus. ir štai atsakymas. 😀
nemaniau, kad reikalavo sakyti parašytus tekstus.
o išgražėjai per tuos metus kone iki tobulos gražuolės. moteriškai pavydžiu 😀. ir aš taip noriu, bet neturiu paskatukų 😃
Hubertas - fainuolis 👍 gera mamai, kai vaikai auga sveiki ir stiprūs 😀
Labai mielas ir žavus jūsų mažylis 😀 aukite sveiki ir gražūs😀