Susipažinkite su Bonbon!

Kažkur skaičiau, kad vaikui labai svarbu turėti mylimiausią žaislą. Jis tampa ištikimiausiu draugu dar tame amžiuje, kai draugystės samprata tik pradeda formuotis mažylio galvoje, o svarbiausia, jog tai asocijuojasi su saugumu. Ir priešingai, jei tas žaislas dingsta, atsiranda praradimo baimė. Ir nepaisant to, kaip jis atrodo, tėvai neturėtų stengtis jo pakeisti, sumenkinti (sakydami, pirkime naują, šitas jau susidėvėjęs), nes vaikui žaisliukas prilygsta gyvam žmogui.

Niekaip negaliu prisiminti, ar pati turėjau tokį žaislą, kurį visur su savimi tampydavausi. Mama gal pasakytų, jog tai buvo didelis raudonas arklys su ratukais, kurį aš vadinau karve. Ne todėl, kad nežinojau, jog tai arklys, bet todėl, kad man tuo metu reikėjo karvės. Su juo daug žaidžiau, bet tarp mūsų tikrai nebuvo to kažkokio ypatingo ryšio.

Kur kas daugiau sentimentų kelią dvi ryškiai oranžinės figūrėlės – dramblys ir žirafa. Paprasti plastikiniai, vienspalviai ir nelabai išraiškingi gyvūnėliai. Pamenu, kad juos gavau sirgdama ir dienas nuobodžiai leisdama lovoje. Ir taip susižavėjau, kad net tada, kai vaikystės kambario įvaizdis tapo paauglišku, tie du žaisliukai liko spintoje. Tikriausiai, jiedu kalti, kad man iki šiol labai patinka drambliai ir žirafos.

Rudenį pradėjusi dirbti iš namų, turėjau griebtis vienos „nuodėmės“. Kai Jonei pabosdavo žaisti, o man dar reikėdavo bendrauti su klientais, įjungdavau jai televizorių. Tik jis dėmesį išlaikyti padėdavo kokias 2 minutes. Kol kartą atradome beždžionėlę Bonbon. Tai trumpi vaizdeliai apie tikrą šimpanziukę, jos gyvenimą lėlių namelyje bei draugystę su kitais šeimininkų augintiniais. Jonė beveik ištirpo iš susižavėjimo.  O aš esu dėkinga Bonbon. Ne, ne už tai, kad kasdien turiu keletą laisvų minučių, kol ji šmėžuoja ekrane. Bet už tai, kad Jonė padarė didelę pažangą puoduko srityje (nes net mažytė Bonbon eina į tualetą) ir pradėjo užsikloti eidama miegoti, kas iki tol buvo sunkoka užduotis (bet Bonbon visada užsikloja).

O močiutė gruodžio pradžioje priėmė lemtingą sprendimą – anūkei reikia numegzti Bonbon. Ir Kalėdų Senelis atnešė pačią geriausią dovaną – ištikimą draugę, kurią pirmiausiai susiranda pataluose net kai naktį prireikia į tualetą.