Į svečius mes mėgstame eiti :)
Kadangi dažnai mus kviečia, tai matyt esame geri svečiai. O jei rimtai, tai mano pirmasis vyrukas buvo gana ramus, nedrąsus, tai svečiuose elgdavosi ramiai. Dėl taisyklių – na stengdavomės atsižvelgti į tų namų taisykles, be to visada sakydavome šeimininkams, kad jei ko negalima – būtinai pasakytų mums ar vaikui ;) Didelių bėdų nekildavo.
“Tašytė” į svečius būdavo dažniausiai jau sukrauta iš anksto (aš mėgstu paplanuoti). Ten visada būdavo: sauskelnės (kokios 5-6), drėgnos servetėlės, 2-3 komplektai atsarginių rūbeliai, seilinukai, merliukai, druskos vandenukas, aspiratorius nosytei (atsarginis), vatytės, palutė, neperšlampantis apklotukas, 2-3 žaisliukai (visur vežamės savus – tuo metu esančius ant bangos, nebent svečiuose gyvena panašaus amžiaus vaikas, tuomet to visiškai nereikia, nes nauji žaislai įdomesni) – čia tokia tašytė, kol vaikas visai mažas, tokią pačią kraunu ir dabar saviškei 4 mėnesių lėlytei.
Kai jau kiek paauga – prisideda – savi užkandžiai, tyrelės ar košytės, šaukštukai (2), buteliukas su sultimis, dozė mišinuko milterių, tuščias buteliukas, net ir šalto vandens įsidėdavau, kad nereikėtų laukti, kol atauš užviręs svečiuose. Taip pat – pleistriukai, purškiamas pleistras, apyrankės nuo uodų (juk dažnai būdavome ir lauke svečiuose).
Gana ilgai tempdavomės net ir vežimuką, nes miegodavo tik jame. Pridėdavau ir tinkliuką nuo uodų ant vežimuko.
Ta mano “tašytė” labai nesiskirdavo, ar važiuoju pas draugus, ar pas tėvelius, ar turi vaikų, ar ne. Man taip būdavo patogiau, nes turi viską savo, nereikia prašyti, be to kaip minėjau kraudavausi viską iš anksto, tai ir kažko išimti ar pridėti nereikėdavo.
Dėl tvarkos svečių namuose – na ką padarysi – vienur grindys neplautos, bet vaikas šliaužioja, ropoja – rūbelius tenka praskalbti, o rankytes stengdavausi vis pavalyti. Na o, kad vaikai trupina – tą supranta visi, - kaip aš sakau, jei jau kviečiuosi svečius namus reikia tvarkyti prieš tai (kad nebūtų nieko nereikalingos ir pavojingo mažiems vaikams ant grindų), ir po to – nes būna visko visko ant tų grindų… Na dėl vieno dalyko į vienus namus labai nenorėdavome važiuoti su vaiku, nes pas juos pastoviai būdavo daromi skersvėjai – paprašyti uždaryti, sakydavo, kad nieko čia tokio, reikia gi vėdinti namus... O mums po to vis kokia gerklytė ar dar kas užklupdavo... Ne visi supratingi :)
Ir labai bijodavome važiuoti į namus, kurie per kelis aukštus, nes tie laiptai tai keldavo man nerimą, ir kai mokinosi vaikščioti, ir jau didesniam, kai lėkdavo visi paknopstom vienas paskui kitą...
O smagiausia maniškiui eiti į svečius, kur yra gyvūnėlių. Visada atsiklausdavome šeimininkų, iki kiek galima myluoti :D Ir visada nešdavausi tokį dezinfekuojantį gelį, nes tai čia valgo, tai čia glosto, kažkaip nehigieniška man.
Bet svarbiausia, kad svečiuose, ypač jei yra vaikų, vaikams taip pat smagu, yra veiklos, tėveliai atsigauna nuo rutinos... Ech, reikia kažką kviestis į svečius ;)
Gal bus šokiai pokiai ;)
