Pratinant vaiką sėstis ant puoduko, mamos susiduria su daugeliu problemų. Būna, mažylis visai nepripažįsta puoduko arba atsisėda ant jo su sauskelnėmis. O be jų vaikšto šlapias ir jam - nė motais. Ką daryti, kaip tinkamai pasielgti?
Mamų patirtis:
- Mano vaikučiui 1,6 metų, visai nenori sėsti ant puoduko, dabar kaip ir pradėjo sėsti su sauskelnėmis, bet kai sodinu be jų, rėkia, žviegia net is tolo. Ką patartumėt mums? Gal dar ne laikas? Gal pratinti ant tualeto nupirkus tą specialų vaikišką dangtį?
- Mes irgi nebežinome, ko griebtis. Rodos, kol buvo visai mažutis, viskas ėjosi puikiai, sekėsi visus reikalus "pagauti"..kol vieną dieną ėmė ir supyko ant puoduko. Jis priešas - Nr.1. Dabar mažajam jau 1,9 m., bet vi dar šie reikalai nejuda. Kurį laiką visai nesodinau, pakeičiau puoduką. Atrodo, padėjo - dabar bent jau pasėdi, nešoka žviegdamas nuo jo. Bet su reikalų darymu vis dar prastai. Kokia tolimesnė taktika būtų teisingiausia?
Konsultuoja psichologė Vika Aniulienė:
Pirmiausiai atsipūskite - esat puikios mamos, užauginot jau beveik dvejus metus turinčius pyplius, geriausia strategija ir taktika: pasitikėkit savimi ir savo vaikais, galiu garantuoti, kad po metų Jūsų mažyliai tikrai sės ir darys viską, ką reikia, ten, kur reikia. Na maištauja truputį, nori patys susivokti, kas vyksta, nenumokit ranka, vis priminkit, pasiūlykit į dieną du-tris kartus prisėst, nedarykit iš to didelio reikalo, jei tai yra tikra tragedija vaikui.
Viskas, ką vaikai išmoksta ar mokinasi, turi teikti geras emocijas. Viską darykite kartu, neverskit, turėkit gerą laiką. Jei sako "ne".... na, gal tikrai dar ne? Gal rytoj? Gal po savaitės? Gal po mėnesio? O gal po pusmečio?
Vaikai pradeda lankyti darželį nuo 2 metų. Pasidomėjau, kad darželiuose lopšelio grupėje visi vaikai maunasi miegui sauskelnes, ir labai retas grupėje dieną būna be jų. Iki kalėdų jau retas būna su sauskelnėm dieną, o iki pavasario jau retas maunasi sauskelnes miegui. Štai praktika, gal tikrai pernelyg daug reikalaujam iš savęs ir savo vaikų?
Kitas patarimas - galima keisti puodukus, vietą, dainuot daineles, sekt pasakas ar migdyt virš puoduko, pirmiausiai tai vaiko viduje turi ateit supratimas. Puodukas - tai pirmiausiai supratimas, ne sutapimas. Sutinku, kad kartais tie sutapimai, pagavimai padeda suprast, bet jei laikas suprast dar neatėjo, tai dar ne laikas...
Ar jau laikas? Jūs esate su savo mažyliais nuo pat pradžių, Jūs jautėt jų pirmus spyrius pilve, Jūs žinot, kada jie suirzę, kada namiegoję, kada valgyt nori, nes Jūs jų mamos, tik Jūs galit pasakyt, kada laikas Jūsų vaikui pradėt mokintis sėst ant puoduko neatsižvelgiant į aplinkinius vaikus, nelyginant su kitais, bet pasižiūrėjus į savo vaiką kaip į vienintelį.
