Tas stebuklingas mamos prisilietimas...

Nuo pat gimimo stebima Mamyčių klubo Super Mažylė Gailė „staiga“ užaugo. Prieš porą dienelių jai sukako pusė metukų! VALIO! Sveikiname gražią šeimyną!

Vasario 20 diena, šeštadienis

Mažytis kūdikėlis, tik ištrauktas Skirmužėlei iš pilvo, pakliuvo ant rankų gerokai pasimetusiam tėčiui (mat mamytę reikėjo „užsiūti“ po Cezario pjūvio). Tėtis niekuomet gyvenime nepamirš, kaip dvi kažko iš jo besitikinčios akytės keliolika ilgų minučių žiūrėjo ir laukė.

Gailutė laukė, o tėčiui norėjosi skradžiai žemėn prasmegti, nes jis nežinojo ir neturėjo, ką duoti tai ką tik pasaulį išvydusiai būtybei.

Tačiau į palatą įvežė po patirtos „šampaninės“narkozės (dvi „šampano“ tabletytės, kad gimdyvė pailsėtų po gimdymo ir jai užsiūtų pilvuką) ką tik jausmus atgavusią Skirmužę. Tėtis kaip tas karys, kuriam reikėjo žūt būt išsilaikyti, kol atvyks pastiprinimas, su sentimentaliu pasididžiavimu įteikė į drebančias mamos rankas Gailę.

{smallpic:1}

O lauke šalta

Tai buvo pirmas Skirmutės ir dukters prisilietimas (kaupiasi ašaros prisiminus). Po to jau gamta sudėliojo taškus ant i. Mergaitė, atradusi spenelį, pradžioje silpnai, bet godžiai ėmė siurbti mamytės priešpienį.

Būdami akivaizdžiai trise (nebe pilve), stebėdami vieni kitus jutome jausmą, kuris šiaip gyvenime nesutinkamas (kažkokia ypatinga meilės ir laimės forma). Taip prasidėjo mūsų naujas gyvenimas. Taip šiame pasaulyje užgimė dar vienas ypatingasis vaiko ir mamos ryšys.

Pradžioje, kai Gailutei buvo vos kelios dienos ar keli mėnesiai, tėtis ir mama neretai susilygindavo savo svarba. Skirmutė ir tėtis tiesiog turėjo skirtingas pareigas, kurios visos Gailutei atrodė vienodai gyvybiškai svarbios (o gal ir nieko neatrodė): mama valgydino, sūpavo; tėtis keitė sauskelnes, migdė. Naktį kėlėsi kartu ar pakaitom, taigi, viskas lyg ir buvo vienodai (bent jau kūdikis skirtumo nepabrėždavo).

Ir nutik tu man, kad mažylė ėmė ir paaugo. Ji kaip tusčias indas, kuris kuo didesnis, tuo daugiau į jį gerų daiktų telpa. Gailutė vis didyn ir jau jos neatpažinsi. Kas savaitę, o pastaruosius mėnesius jau kasdien, vis kažkas naujo. Tačiau svarbiausia, kad tas naujumas vis labiau ir labiau paryškino tą stiprėjantį, nematomą mamos ir dukters ryšį.

{smallpic:2}

Siaučiam su mama

Štai prieš kelis mėnesius, kai Gailužę paskiepijo „skaudžiaisiais“ skiepais, o vakare vaikelis tapo šiek tiek irzlokas, ją galėjo nuraminti vienodai tiek tėtis, tiek mama (nors galiausiai visiškai nuramino močiutė Gražina ir naujasis stebuklas – radijas).

Tačiau vakar Gailužėlė gavo pakartotinę „skaudžiųjų“ dozę. Diena buvo kaip ir nieko, tačiau, kai Skirmužėlė pavalgydinus užmigdė vaiką, mergaitė buvo itin jautri: pro miegus verkė, skėsčiojo rankytėmis, vis prabusdavo.

Tėtis pabandė nuraminti, tačiau naudos iš jo buvo ne marios, tačiau tik prisilietus mamai, po kelių minučių dukrelė nurimo, o dar po šiek tiek laiko mergaitė stipriai miegojo.

Tėtis jau senokai galėtų pavydėti mamai, tačiau tėtis labai myli savo mergaites ir tikisi, kad Gailei augant ir užaugus, jis dar ne kartą bus pats svarbiausias.

Dienoraščio rašytojas – tėtis Vitalijus