Tėveli, jei nebūtų tavęs - nebūtų ir manęs

Šiai neeilinei kiekvienam tėvui dienai nutariau ir aš pradžiuginti savo mažylio tėtį. Juk tėčio vaidmuo kiekvieno vaiko pasaulyje be galo didis. Praėjusiais metais nudžiuginom tėvelį - sumontavau filmuką iš jo ir sūnaus nuotraukėlių, žiūrėdamas video išspaudė ašarą.

Taip gera širdyje buvo. Matau, kad sūnui, kai tėtis namuose, nieko nebereikia - nei mamos, nei žaislų, svarbiausia tėvelis. O jis dirba, namo vakarais grįžta ir dar į lauką darbuotis eina, tačiau, jei gali, džniausiai vedasi ir mažiuką kartu. Man gera stebėti juos iš šalies.

Nors Kajus dar ne toks didelis (pustrečių metukų), bet tėtis jam - geriausias draugas, juk vedasi visur, kartais leidžia tai, ko mamytė ne vsiada leidžia :) Mama – pradžia, bet tėtis – nemažiau svarbus.

Tad ir atviruko sveikinimą užrašiau trumpą, bet viską pasakantį: Jei nebūtų tavęs – nebūtų ir manęs. O kadangi norėjau, kad jam patiktų, tad pasidarbavau rankomis. Norėjau, kad atvirukas būtų lengvas, paprastas, kaip vaikystė, su vaikiškais atributais, kontrastingas ir įsimenamas.

Taigi man reikėjo:

Nuotraukytės;

Sausų klijų;

Servetėlės viršutinio sluoksnio (galima ir atitinkantį foną, o galima ir kontrastingų spalvų);

A4 formato abipusio spalvoto popieriaus;

Balto lapo;

Sagučių;

Kitokių spalvų spalvoto popieriaus skiaučių.

Darbos eiga:

Perlenkiame lapą perpus. Šonuose, maždaug 1 cm pločio užlenkiame. Viršelio kraštuose iš sulenkto kampo iškerpame, taip pat maždaug 1 cm kampus, o jų priešpriešoje, kitoje pusėje įkerpame – tai bus atviruko užsegimas. Teriekia perkišti juosteles per įkirpimus.

Toliau – viršelyje išsikerpame ovalo formą – pagal nuotraukytę. O pačią nuotrauką įklijuojame vidinėje pusėje.

Iš servetėlės viršutinės dalies išsikerpame juostelę. Ją, kaip matyti foto – apklijuojame kraštelį atvirutės ir prakerpame vietą susegimo juostelėm.

Guašu ar kitokiais dažais išpiešiau pagal trafaretuką laivelį, šiek tiek lengvai patapšnojau ir pačią atvirutę, kad nebūtų per daug.

Tuomet išsikerpame ovalo formos maždaug 3 cm formą iš servetėlės ir ja apklijuojame iškirptą ovalą, kad gautųsi kaip saulė ar gėlė, ir kad nebūtų prilipusi viršutinė dalis – būtų laisva.

Kontrastui – aplink nuotraukytę apklijavau plunksnomis.

Iš spalvoto popieriaus išsikirpau 3 mažėjančias gėlės ir jas suklijavau kartu – papuošiau atvirutės kamputį.

Taip pat išsikirpau kamuoliuką bei barškutį ir priklijavau vidinėje atvirutės dalyje.

Keliose vietose pritvirtinau sagutes, po viena iš jų spalvoto popieriaus karpinuką.

Na ir galiausiai iš balto popieriaus išskirpau gabaliukus, kad tilptų atvirutėje ir juos apdeginus užklijavau bei užrašiau žodžius.

Aš mažas angelas ilgai greta tavęs sklandžiau,

Tėveli mielas, aš tave pasirinkau. . .

Ir it lašas rytinės rasos tavam delne,

Ištirpau mamytės širdies dūžių aide . . .

Pamažu iš laukiančio angelėlio trapaus,

Maža trapia gyvybe virtau . . .

Tavo ir mamytės meilė mane augino,

Tavo balsas, tėveli, taip švelniai ramino.

Galiausiai ir tavo delną jutau,

Tik paliesti kol kas jėgų pritrūkau. . .

Kai sustiprėjau kaip berželis guvus,

Kumštukais ir spyriais pasiekiau delnus tavus.

Tėveli mielas, kai buvo man kiek ankštoka,

Ir gervės skraidūnės laimės šokį šoko,

Galiausiai Tave ir mamytę pažinau,

Ir prie jūsų ramiai prigludau . . .

Tėveli mielas, taip gera jausti tavas rankas,

Jaučiuosi saugus, noriu augti toks kaip ir tu tvirtas . . .

O kaip smagu buvo tau šypsotis,

O tau, tėveli, man meilę ir rūpestį dovanoti.

Tėveli mielas, pasirinkau aš tave,

Nes geriausias man esi ir būsi visada,

Gera būti su tavimi, žaisti ir dūkti,

Niekad, tėveli mielas, nenustosiu tave mylėti ir branginti!

Šios eilės sukuros dar praeitais metais, jas kai kas ir skaitėte, bet nepasiekė jos mūsų tėvelio, tad šįmet tą klaidą išstaisysime!

Štai mes jau pasiruošę pasveikinti tėvelį :)

Fotoatvirukas tėčiui