41 nėštumo savaitė. Numatyta gimdymo data 2010 vasario 17 diena. 2010 vasario 24 dieną atsigulu į ligonę. Laukimas.
Nuosprendis – vasario 26 dieną leliuką aktyviai gydytojai pakvies į šį pasaulį.
Koks jausmas būti su pilvu paskutinę dieną? Paprastas atsakymas – keista. Ir ne todėl, kad šiandien intensyviai spardosi ir žagsi žmogutis viduje, kad kilnojasi visas pilvukas.
Negaliu atsitraukti nuo veidrodžio. Gerai, kad nesu viena ir turiu į jį žiūrėti slapta. Tai suteikia dar daugiau ypatingai to keisto jausmo. Gražuolis mano pilvas. Ir tie 26 kilogramai, nusėdę ant manęs atrodo, dailų dailiausiai…Tobulas pilvas. Su mažu tobulu sutvėrimu jame.
{pic:1}
Vyras niekada nesakė, kad esu graži vien dėl to tobulo pilvo. Tiesa, niekada nesišaipė dėl atsiradusių dryžių, padidėjusių (o… gerokai padidėjusių!) matmenų. Aš netgi neturiu jokios pravardės, manęs nevadino nei neranguole, nei meškute, nei kenguriuku, bet man kažkodėl komplimentų (kad ir tokių pastebėjimų) apie mano tobulą išvaizdą labai jau trūko.
Kažkodėl bado dygliukai širdelę. Nesusiprato? Ar iš tiesų ne visi pastebi tą tobulumą?
Maniškis nelinkęs fantazuoti ką, kaip ir kada. Tu tik pagimdyk – burbteli.
Ar norėtum pagimdyti už mane? Nebūti nėštukas. TIK pagimdyt?
Paimčiau iš tavęs skausmą ir kančias, jei tik galėčiau – tikiuosi tokio atsakymo.
Nelabai…girdžiu mykimą.Pokalbio eigoje išsprūsta frazė – nebus didesnio skausmo nei per mėnesines. Kai kam atvėpsta žandikaulis ir apima keistas juoko priepuolis. Kai kas gauna namų darbų – „pagooglinti” ir paskaityti „ką nors” apie GIMDYMĄ.
Vis bandau sukurti vyro rytojaus reakciją. Bus ašara ar ne? Kaip pažiūrės į mane, kai laikys savo sūnų ant rankų?
Ne paslaptis – rytoj tikiuosi vyro jausmų protrūkio: kokia aš nuostabi, kokį tobulą sukūrėm kūrinėlį, kaip jis MUS myli.
Keistas jausmas, kai nereikia pergyventi, kada ir kaip TAI prasidės. Naktį stebuklo nebesitikiu.
Rytas toks aiškus ir nuspėjamas. Mūsų laukia susitikimas. Nusiteikiu – darysiu viską, ką sakys gydytojai. Bus lengvai ir greitai…
Vasario 25 diena.
😘 😘
aciu jums mielosios ;*
pritariu, tikras sirdziu edikas auga 😀 😘
negaliu atsigroeti siuo vaikiuku, ir forumuose ir kur bepamatau vis ziuriu i nuotraukyte, na tokios nerealios ,israiskingos akytes 😀 🌷 fantastika 😀
Sveikinam 🌷 skaitydama tavo tokius siltus pasisakymus ir paciai prabunda tie silti prisiminimai apie maziuko gimima 😀 ir vyro protrukius, ech kokie malonus buvo 😀
sveikiname laimingus tėvelius 🌷 😉
😀 šiandien mūsų mažučiui 3 savaitėles. Guli toks nepaprastai gražutis savo pataliukuose ir sukelia tėveliams nepaprastai šiltus jausmus.
Vyras tiesiog bijojo džiaugtis per anksti... gyvenimiškos skausmingos pamokos. be to ne visi juk ryžtasi savo išgyvenimais dalintis viešai, ir ne tik apie blogus kalbu, kai kam per didelis viešumas yra ir atsiverti savo mylimiesiems. bet viena diena anksčiau ar vėliau pratrūksta visi.
Na, o man pleputei😀 norisi šaukti visam pasauliui. todėl aš ir čia😉
Vyrai paprasčiausiai nežino kaip jiem reaguoti, ką sakyti... juk ne kasdienis ir dažnas įvykis tas neštumas.... 😀 Ech, kad jie žinotų, kaip tokiu momentu reikia jų gražių žodelių..... Bet tikiu, kad pas juos viduje kažkas knibžda, ir gal nori kažka gražaus pasakyti, bet... nedįsta.. o gal bijo įskaudinti... nepaslaptis, neštukės nuotaikos neatspes niekas 😀
Na o pypse's istorija labai gražiai aprašyta.... Tikiuosi jau pagimdei "lengvai ir greitai"... Stprybės tau, ir sveikateles abiem 😉
Gaila, kad aš jokių replikų nesulaukiu - per toli vyras, kad matytų mano pasikeitimus 😀 Sėkmės 😀
man tai vyras sakydavo a le kokia tu stora tada man taip suimdavo nervai, o as tada sakydavau as ne stor,a as NESCIA 😀
stiprybes!!! 😀
Viskas bus gerai.kai paims sūnų ant rankų viskas pasikeis😀
Lauksim idomios istorijos tesinio. Jau tikrai- tie vyrai........
Galbūt uždaresnis, manau visi džiaugsmai jam pratrūks išvydus stebukliuką 😉 stiprybės 😀 🌷
na nekas nekas ☹ mano vyras taip pat labai rupinosi, ir paciais graziausiais zodeliais vadono
o siaubas, jau gimdymas ant nosies ,o vyras nieko nenutuokia apie ji ! mano vyras tai ir skaite ir ziurejo ir kvepuot,masazuot mokejo... nes apsisprendem iskart, ,kad bus per gimdyma kartu 😉
manau, nereikia jaudintis, kad vyras taip reaguoja, gal jis labiau užsisklendęs, bijo parodyti tikruosius savo jausmus, kad tavęs pačios neišgąsdint prieš patį gimdymąm juk mes visi linkim manyti, kad vyrai turėtų būti it ąžuolai, ir niekada neverkti😀 duok jam laiko, gal, jis dar nesuprato, kad tuoj tuoj taps tėčiu, juk tu nešiojai savo stebuklą 9mėn., o jis to negalėjo pajaust, bet tikiu, kad kai laikys kūdikėlį ant rankos, pasijus ypatingai, juk čia judviejų pagamintas mažas stebuklėlis😀 lauksim žinių apie angeliuką gimimą😀