Ugnės ketvirta Rugsėjo 1-oji

Jau ketvirtus metus mes su nekantrumu laukiame Rugsėjo 1-osios šventės. Ne, ne, nesuklydau. Tikrai ketvirti, nors ji dar tik trečiokė.

Pirma Rugsėjo 1-oji mums buvo paruošiamojoje klasėje darželyje. Tuo metu mes labai jaudinomės, nes prieš tai mes nebuvom lankę nei lopšelio, nei darželio.

Atrodo, neseniai tą Rugsėjo 1-osios jaudulį pergyvenau pirmą kartą, o dabar jau ir ketvirtą.

Mano panelė, jau trečiokėlė, laukė naujų mokslo metų, nes nekantravo pamatyti per vasarą nematytų draugų. Pagaliau ji jau ne naujokė, kaip buvo pernai. Šį statutą užims net trys nauji mokinukai jos klasėje.

Dar vakar nusiuntėme tėtį į parduotuvę nupirkti gėlytę, nes kaip žinia, šią dieną jos pabrangsta dvigubai arba jau nieko gražaus nelieka. Galvojau apie gladioles, bet tėvelis pareiškė, kad ši gėlė labai gražiai žiūrėjosi iš toli, tad ir nupirko saulėgrąžą.

Į Rugsėjo 1-osios šventę, kaip ir kasmet, Ugnę lydėjo visa šeima. Kadangi mokykloje mokosi labai daug mokinukų, pamokos vyksta dviem pamainomis, tai ir šventė vyko ne visiems vienu metu.

Besirenkant mokiniams ir tėveliams, pamažu ir žadėtasis lietutis aplankė šventę. Tad kas vyko scenoje, nepamatėm per skėčių jūrą.

Po oficialios dalies lauke, vidiniame kiemelyje, mokiniai buvo pakviesti pirmai pamokai į klases.

Šį kartą į pamoką tėveliai buvo neįleidžiami, nes mokyta norėjo pabrėžti, kad vaikai jau auga ir laikas pamažu tapti savarankiškiems.

Augustui mokykloje jau ir patiko, mielai sėdosi su kitais vaikais į suolus, vaikštinėjo po klasę, kaip tikras šios klasės narys.

Linkime visiems smagiai pasitikti rudenėlį ir pradėti naujus žinių metus!

Ugnė ir mama

Blic konkursas "Kaip mes šventėme rugsėjo 1-ąją"