Urtės puoduko reikalai

Sveikos, mamytės,

Pastaruosius pusę metų, jei ne daugiau, susitikusios su draugėmis ir jų vaikučiais, dažniausiai pokalbį pradedame klausimu "tai gal jau sėdit ant puoduko?". Keista, tačiau puoduko reikalai yra turbūt viena iš dažniausiai aptariamų ir daugiausiai emocijų sukeliančių temų.

Taigi, jausdama šiokį tokį spaudimą iš aplinkos bei pasiskaičiusi keletą straipsnių internete, vieną dieną nusprendžiau, kad jau laikas pradėti Urtę pratinti prie puoduko. Tuomet buvo ankstyvas pavasaris, o Urtei buvo suėję maždaug 1 m. ir 3 mėn. Nukeliavome su Urte į parduotuvę, išsirinkome kartu rožinį puoduką su ančiuku ir papasakojome, kad nuo šiol reikaliukus reikės daryti ne į sauskelnes, o į puoduką. Tėveliams kaip ir viskas aišku, tačiau ar tai turėtų būti aišku ir paprasta vaikučiui, iki šiol "draugavusiam" tik su sauskelnėmis :)?

Puodukas Urtei patiko, tačiau vietoje nenustygstanti mažylė ant jo atsisėsdavo maždaug sekundei. Žinoma, per tiek laiko kažką nuveikti nelabai ir suspėdavo, taigi ilgainiui šis žaidimas dukrytei atsibodo. Bandant sodinti ant puoduko, prasidėdavo pykčiai ir lakstymai kuo tolyn...

Puoduką nusprendžiau kuriam laikui paslėpti, o save raminau, kad iki pusantrų metų, kol dukrytė taps sąmoningesnė, turiu dar šiek tiek laiko. Taigi suėjus maždaug 1 m. ir 6 mėn. bei sušilus orui, viską pradėjau iš naujo, tik su kur kas didesniu ryžtu. Sauskelnes uždėdavau tik važiuojant automobiliu bei miegui. Įsigijau ir sauskelnes-atprastukes, kurias uždėdavau keliaujant į lauką ar žaidimų aikštelę.

Vasara ar ankstyvas ruduo, manau, yra tikrai tinkamas metas pratintis prie puoduko ir leisti vaikučiui lakstyti vienomis kelnytėmis. Vasaros pradžioje, žinoma, nespėdavau plauti šlapių kelnyčių ir valyti balučių, o su kiekviena avarija mano entuziazmas blėso, nes nebuvo jokio progreso. Nepadėjo nei nepervilktos šlapios kelnytės, nei pažadas už kiekvieną padarytą reikaliuką padovanoti gražų lipduką, nei galimybė pačiai dukrytei išpilti puoduko turinį į klozetą ir nuleisti vandenį, nei kiti internete perskaityti patarimai...

Galiausiai nustojau Urtę raginti sėstis ant puoduko, vis dar laksčiau iš paskos valydama balutes ir džiaugiausi, kad lauke bei namie šilta ir kad yra dar šiek tiek laiko iki Urtė pradės lankyti darželį. Atrodo, kad pajautusi laisvę, Urtė pradėjo pati sėstis ant puoduko. Tiesiog taip paprastai, vieną dieną, be didelių ceremonijų ar pykčių... Kartais avarijų dar pasitaiko, tačiau maždaug 2-3 mėn darbas davė rezultatų :)!

Iš savo patirties galėčiau patarti, kad pradedant pratintis prie puoduko, rezultatų reikėtų tikėtis, jei vaikučiui yra bent jau pusantrų metukų. Reikalingas ryžtas kiekvieną dieną skalbti daug kelnyčių, valyti daug balučių, turėti kantrybės nepykti ant vaikučio, kai jam nepavyksta, nuolat po ranka turėti puoduką arba dar geriau po vieną namie, pas močiutes, mašinos bagažinėj ir t.t. Tačiau svarbiausia suvokti, kad ne viskas priklauso vien tik nuo mūsų, nes vaikas kasdien keičiasi, kasdien vis kitaip mato aplink vykstančius dalykus, taip pat turi savo norų ir savo supratimą.

Beje, turiu Jums gerą naujieną - anksčiau ar vėliau tikrai susidraugausit su puoduku bei atsisveikinsit su sauskelnėmis ;)! Sėkmės ir kantrybės!