Net nežinau, nuo ko pradėti... Jaučiuosi niekam tikusi ir visiškai kvaila. Niekaip nesugebu susirasti darbo. Visur reikalauja patirties, o kadangi specialybė susijusi su skaičiukais, tai "žalių" niekam nereikia.
Kol mokiausi, gyvenau su tėvais ir nesukau galvos, kaip užsidirbti pinigų. Bet tai nereiškia, kad sėdėdavau rankas sudėjusi ir atkišusi lakuotus nagučius. Kaip sakoma, vasaros būdavo parduotos - daržai, šieno grėbimas, uogų skynimas ir kt. kaimiški darbai, kaip ir priklauso.
Kadangi gyvenom prie ežero, tai su pavydu žiūrėdavau į žmones, kurie atvažiuodavo pailsėti, išsimaudyti, pasideginti ir netgi pasilinksminti. Aš galėjau tik trumpam nusimaudyti ir vėl lėkdavau prie darbų. Bet iš kitos pusės, man nieko netrūko - aš turėjau viska, ko reikėjo ir ko norėjau. Tėvai nupirkdavo beveik viską, ko paprašydavau (aišku, proto ribose).
Baigiau mokslus (aukštesniojoje), prasidėjo darbo paieškos. O dirbti pagal specialybę niekas nepriėmė, visi reikalavo patirties. Tai iš kur man ją gauti, jei "žaliukai" niekam nereikalingi? Gerų dėdžių ir tetų neturėjau.
Prasėdėjus namuose pusmetį, nusprendžiau mokytis toliau. Susiradau darbą ne pagal specialybę, ir netgi ne protinį. Ir tuo pačiu mokiausi. Buvo sunku, tai perėjau į neakivaizdinį skyrių.
Po kelių metų ištekėjau ir pagimdžiau sūnų. Jam dabar penki mėnesiai. Kaip išlaikyti šeimą, rūpinasi vyras, o aš jaučiuosi visiška kurapka, kad negaliu nieko padoraus sugalvoti. Mokslai nebaigti dar iki šiol, darbo reikalai irgi nepajudėjo.
Ir turbūt jau niekad nepajudės, nes dabar tuo labiau niekas nenorės priimti be patirties ir dar su mažu vaikeliu. Tai mano svajonės beveik jau palaidotos. Dabar bent jau norėčiau dirbti namuose kažką, bet vargu, ar tai įmanoma - kitaip visi dirbtų namuose.
Džiaugiuosi tik dėl to, kad turiu šeimą, savo mažuliuką. Iš pradžių už mane galvojo tėvai, o dabar galvoja vyras.
Patarkite, ką daryti, kaip susirasti darbo?
tu perdaug pergyveni cia visu pirma
antra tu augini sunu ir dabar tavo pareiga rupintis juo ir aisku vyro neuzmirsk,apie darbus kolkas pamirsk dabar tikrai vyro pareiga jumis rupintis.kai sunelis paauks gal viskas pasikeite ir rasi sau tinkama darba,bet dabar apie tai negalvok turi svarbesniu dalyku .kai tau blogai pagalvok kaip yra zmoniu kurie visiskai blogai gyvena kurie nieko neturi tada tikrai pasidarys tau lengviau pasijausi labai laiminga😀 sekmes tau
,,o gi rimtai, tavo kudikeliui vos 5 men.. nejau noretum ji dabar palikti :\ ..nesuprantu ..
Nusiramink, pailsek su maziuku ir neimk i galva ..😀
Dekoju uz patarimus. Bandysiu kazka galvoti, laiko dar turiu kol maziukas paaugs 😀
Pažįstamas jausmas . . . tik pritarsiu - kantrybės . . . .
KAD del darbo su tokiom problemom susiduria dabar jau kiekvienas
Nemanau, kad supras tas kas su tuo nesusidure. O darbo as nebijau, dirbau ir naktimis, ir po 12val.
juk dar tik 5 mėn.tavo sūneliui.džiaukis motinyste ,viskam savas laikas
rasai,kad tavo svajones beveik palaidotos.....tai kaip tada kas nors issipildys,jeigu nesvajosi!??? Kuo daugiau svajosi ir turesi noru,tuo didesni sansai jiems issipildyti! 😀 Taip kad,kaip beviltiskai tau atrodytu tavoji ateitis,nenustok tureti noru ir svajoniu 😀 TIKEK,kad viskas susitvarkys ir taip bus,ieskok sansu,imk juos....sekmes! 😀
Dar paverk,paraudok ir darbas bus...Labai ziuri visi nori greit ir gerai turet..o kol vyras uz tave galvos tol nieko ir nebus..
kantrybes.... o pasitikejimas savimi-daro stebklus. aisku ne per didelis 😉
vaivita labai gerai pasake kad dabar reikalingi jauni ir energingi darbuotojai, turek kantrybes juk nepamirsk ir to kad lietuvoje dabar siaucia "krize" ir sunkiau susirasti darba bet atkaklumas, kantrybe ir uzsispyrimas tau pades. didziausios sekmes 😀
Pritariu Živilei, tūkstančiai randa darbą be dėdžių ir tetų pagalbos, daugiau optimizmo ir atkaklumo, bandyk patekti "reikiamu liku , reikiamoje vietoje", kiek žinau, dabar darbdaviai elgiasi atvirkščiai, formuoja jauną kolektyvą, nenoriu minėti vienos didelės įmonės vardo, tačiau ji specialiai jaunina kolektyvą, nepriima į darbą vyresnių ir pagyvenusių žmonių. Taip dabar elgiasi daug įmonių pirmiausia finansiniu atžvilgiu, kadangi jaunam specialistui nereikia pradžioj daug mokėti, o jį "užsiauginus"-turės puikiusdarbo veiklos rezultatus.
Neparašei, kokia tavo specialybė, bet jei buhalterija, dabar daug buhalterių apsiima tvarkyti ūkininkų ir smulkių verslininkų buhalterijas, jei girdėjai, jų dabar be galo daug yra susikūrę, ima europines paramas, todėl ieško, kas galėtų už nedidelę kainą teikti mokesčių administravimo paslaugas, tvarkyti deklaracijas ir panašiai. Pasiėmus kelis žmones, neblogai išeitų, tuo labiau, kad apyvarta nėra tokia didelė, kad reikėtų per naktis sėdėti ir skaičiuoti.
Bandyk ieškoti kontaktų, megzk pažintis pati.
Svarbu, kad ne badas ir tavo šeima turi iš ko gyventi, tad laikui bėgant surasi savo nišą. Sėkmės 😀