Kokia muzika geriausia vaikams? + KONKURSAS!

Daugelis tėvų žino, jog kūdikiams ir mažiems vaikams vertinga girdėti klasikinę muziką. Tačiau specialistai pabrėžia, kad ankstyvame amžiuje kūdikiams ypač svarbus ir lietuvių liaudies bei kitų tautų folkloras, ypač kai jis atliekamas gyvais instrumentais, ar natūraliais atlikėjų, mamos, tėčio ar vaikų balsais.

„Mes turėtume klausytis kuo daugiau savo tautos dainų ir muzikos, taip turtinant vaiko kalbinį žodyną, kad fonetinė atmintis būtų kuo labiau suaktyvinta, nes ji yra aktyvi vaikams iki metų. Įvertinus vaiko ilgalaikę atmintį, ankstyvajame amžiuje, apytikriai nuo 1-1,5 metų patariama klausyti kuo įvairesnių tautų dainų – kad vaikas susidurtų su kitų kalbų garsais“, – sako muziką vaikams kurianti kompozitorė, vaikų meninės studijos „Diemedis“ steigėja Rasa Dikčienė. Kuo turtingesnis vaiko garsinis fonas, kuo turtingesnė muzikinė patirtis, tuo saugiau, geriau jis jaučiasi. Vaikas atpažįsta girdėtus garsus ir, atėjus tam tinkamam laikotarpiui, jam lengviau jais manipuliuoti.

Pirmojo Lietuvoje „Vaikų radijo“ įkūrėja Lidija Mačiūnienė savo namų neįsivaizduoja be muzikos. „Vaikų skonį formuoja artimiausi žmonės. Jei mama mano, kad tai tinkamas vaikui produktas, ji perka, duoda klausytis ir stebi rezultatus. Jei pasirinktas variantas tinkamas, žiūrėk, vaikas jau kartu dainuoja ar pasakos žodžius kartoja. Iš esmės CD yra puikus lavinamasis užsiėmimas vaikams, tik reikia atidžiai parinkti, kad jo turinys būtų mokantis, padedantis susigaudyti tam tikrose situacijose, parodantis gyvenimo dėsnius, išryškinantis emocijų atspalvius, o ne žalojantis“, – pabrėžia pašnekovė.

Muzikinis ugdymas kaip maistas

Augimas muzikoje ir judesyje yra būtinas mažam vaikui, kaip ir kiti baziniai dalykai: maistas, miegas, mama ir t.t. Tačiau dabartinis gyvenimas iš vaikų atėmė galimybę tai pasiekti natūraliai. „Ta pati profesorė atkreipė mano dėmesį. Sako: „Pažvelkite, Lotynų Amerikoje ar Afrikoje nereikia muzikos pamokų dėl to, kad mamos visąlaik su vaiku juda – visada jį nešiojasi su savimi – ir dirbdamos, ir vaikščiodamos. Jie abu (mama ir vaikas) visada ritme, tai gyvenimo būdas, o ne pamoka. JAV ir Europoje vaikai sėdi vežimėliuose „supakuoti“. Todėl čia vaikus mes turime mokyti muzikos“, – kalbėjo R. Dikčienė.

Lidija Mačiūnienė savo namų neįsivaizduoja be muzikos. Jos šeimai atrodo natūralu, jog žaidžiant, gaminant valgyti ir užsiimant kita veikla, fone skamba radijas. Žinoma, dabar dažniausiai tai „Vaikų radijas“. Tačiau namuose netrūksta ir vaikiškų kompaktinių diskų. „CD gali būti įvairiausio turinio: pasakos, dainos, mokomoji medžiaga, pasakėčios, muzikinės pasakos, spektakliai, dabar labai populiarėja įgarsintos knygos. Ar CD naudingas, ar nenaudingas vaikams, labai priklauso nuo to, koks turinys slypi jo viduje. Jei diskelio turinys yra vertingas, tai manau, kad klausytis CD yra žymiai naudingiau nei žaisti kompiuterinius žaidimus ar sėdėti prie televizoriaus“, – sakė Lidija Mačiūnienė.

Ankstyvam muzikos pažinimui ir mokymuisi namuose gali padėti ir muzikos įrašai, tik gal ne nuo pat kūdikystės arba kruopščiai atsirenkant ką klausyti. „Kalbant apie klausymui skirtus kūrinius, dar būtina galvoti ir apie tai, kur jos klausomasi. Pavyzdžiui, spektakliuose muzika yra fonas, ji neturi trukdyti vizualiniam vaizdui. Tokia muzika paprastai būna santūri, garsai švelnūs, aukšti (ypač, jei spektaklis skirtas kūdikiams, nes žemi garsai kūdikius gali dirginti). Deja, ne visos fonogramos pritaikytos ir tinkamos mažiems vaikams. Kai kūrėjai nepajaučia vaiko ritmo, tokia muzika gali sukelti vaikui diskomfortą. Man labai imponuoja tai, ką daro mokyklėlė visai šeimai „Strazdanėlės“. Jie dirba su ankstyvuoju ugdymu ir tai daro labai kokybiškai. Jų išleisti kompaktiniai diskai yra pritaikyti vaikams, žaismingi. Be to jų dainos, kurias atlieka patys vaikai su profesionaliais atlikėjais, aktyvuoja jas klausančius vaikus. Pažindami bendraamžį, kaip jis dainuoja, vaikai supranta, kad ir jie gali tai padaryti. Tai įkvepia vaikui drąsos, skatina jį“.

Pasak Lidijos Mačiūnienės, renkantis vaikams skirtus CD, svarbiausia yra dainos turinys ir profesionalus atlikimas: „Kiekviena šeima atranda savo „mylimukus“. Man ir mano vaikams labai patinka įgarsintos Vytauto V. Landsbergio pasakos apie pelytę Zitą ir tarakoną Aloyzą Dziobą, Džanio Rodanio „Pasakos telefonu“. 

Muzikinės pasakos – namų ugdymui

„Muzikinės pasakos – labai gera edukacinė forma, nes vaikas, klausydamas jų, neformaliai mokosi. Net muzikos pamokoje mes sugalvojame istoriją ir į tą istoriją įpiname muzikinį klausymą ir daineles. Įsijautęs į pasakojimą vaikas nepatiria spaudimo mokytis, nesupranta, kad mokosi. Jam niekas nesako „dabar padainuokime šitą dainelę, paskui kitą“. Muzikinėse pasakose dainelės gali virsti burtažodžiais, padėti įveikti kliūtis ir t.t. – visa tai vaikui labai įdomu, sukelia džiaugsmą“, - sako R. Dikčienė.

Kompozitorė teigia, kad pasaka yra viena iš geriausių metodikų, kaip mažiems vaikams įdomiai pateikti muziką, kaip juos mokyti muzikos. Visa tai galima daryti ir namuose. Vaikas pats parodo (net ir kūdikis!), kokia muzika jam patinka. Tačiau, kad kūdikis, išgirdęs dainą ima verkti, nebūtinai reiškia, jog ši muzika jam nepatinka.

„Man teko stebėti vieną ankstyvojo ugdymo pamoką, kurią vedė prof. Beth Bolton iš JAV. Prieš ją buvo užduotas klausimas: „Jei vaikas verkia pamokoje, jam kažkokia daina nepatinka, ar išnešti vaiką, nebeleisti dalyvauti pamokoje, ar priešingai – pasilikti?“. Toje atviroje pamokoje ši situacija buvo parodyta: vienas vaikas iš tikrųjų pradėjo verkti. Tuo metu B. Bolton dainavo vieną vaikišką dainą tam tikroje tonacijoje. Ji atkreipė mūsų (pamoką stebėjusių ekspertų – aut. past.) dėmesį į tai, kokiu tonu vaikas verkia. Jis verkė ta pačia tonika, kokia ir buvo atliekama daina. B. Bolton pradėjus tą pačią dainą dainuoti aukščiau, vaikas pradėjo verkti aukščiau. Ką tai reiškia? Vaikas klausė tos dainos, tos muzikos, jis reagavo. Žinoma, vaikutį nuramino mama. Tačiau kas svarbu: verkimas parodo, ar vaikas dalyvauja pamokoje, ar jis apskritai blokuoja tai“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Neurolingvistiniai tyrimai patvirtino: muzikos klausymas suaktyvina abu vaiko galvos pusrutulius. Tai nereiškia, kad nuo kūdikystės įvairios muzikos klausęs vaikas bus gabesnis matematikai ar lietuvių kalbai. Čia svarbu tai, kad abiejų pusrutulių veikla suaktyvinama. Kas vyksta tuomet? Kai ji aktyvuojama, vaikas, tiesiog, lengviau priima naują informaciją. T.y. jis lengviau įsisavina žinias, mokosi.

DĖMESIO! KONKURSAS!

Kokios muzikos klausosi Jūsų vaikai? Kokias muzikines pasakas klausotės? Kaip lavinate savo vaikus? Komentokite iki ketvirtadienio 15 val. ir DVIEJŲ įdomiausių laiškų autorėms padovanosime po 1 mokyklėlės visai šeimai „Strazdanėlės“ balandžio 5 d. 11 val. Vilniaus kameriniame teatre pristatomos muzikinės pasakos „Vištytė ir gaidelis“ kompaktinį diską.  Diskas nepaprastas, nes CD viduje yra knygelė su dainelių žodžiais, o jo viršelis nesunkiai transformuojasi į išlankstomą namuką su pasakos veikėjais.