Vaikas krenta ant žemės ir klykia. Kaip tinkamai sudrausminti?

Vaikas krenta ant žemės ir klykia. Kaip tinkamai sudrausminti?

13. Aug 2012, 08:20

 

Mamos klausimas:

 

Gal turite kokių patarimų ar minčių, kaip susitvarkyti su vaiku, išėjus į lauką pasivaikščioti? Sūnui 1,9 metų. Išėjus į lauką ar į parką, visiškai nenori manęs klausyti, nori eiti, kur nori, daryti, ką nori. Jei bandau sudrausminti, tai krenta ant žemės ir klykia.

 

Prasideda didžiausios isterijos. Suprantu, skamba taip, lyg būtų išlepintas labai, bet tikrai taip nėra. Bandau ir sudrausminti, ir nukreipti dėmesį, bet ne visada tai pavyksta...

 

Konsultuoja Neurolingvistinio programavimo konsultantė (NLP) Linga Švanienė:

 

Sveika,

 

Tikrai žinau, kad nesi išlepinusi savo mažylio. Skaitau tavo žodžius apie vaiko neklausymą ir džiaugiuosi, kad štai dar vienas žmogutis perėjo į naują savo vystymosi etapą. Nuo pusantrų iki 4 metų formuojasi žmogaus kaip pasaulio ir savo gyvenimo šeimininko pagrindai. Šiuo metu vystosi vaiko atkaklumas, pasitikėjimas savimi. O tam tiesiog būtina treniruoti savo valios reiškimą.

 

Bjaurus elgesys

 

Nuostabus sukalbamas mažylis palaipsniui ar staiga tapo piktu ir kaprizingu. Jis tiesiog automatiškai atmeta bet kokį pasiūlymą, paliepimą ar prašymą. "Ne!", "Nenoriu!", "Neduosiu!" - natūralūs atsakymai į visus klausimus. Vaikutis gali nustoti kalbėti, pradėti vėl tuštintis į kelnytes. Susidaro įspūdis, kad jis tyčia elgiasi priešingai, nei iš jo tikimasi, piktybiškai daro tai, kas draudžiama.  Jo neveikia nei tėvų pakeltas tonas, nei pliaukštelėjimai per minkštą vietą.

 

Dėmesio! - vystosi asmenybė

 

Tėvai, nesuprantantys, kas su jų vaikučiu pasidarė, gali bandyti nugalėti mažylio užsispyrimą griežtomis bausmėmis.  DĖMESIO! Tokiu būdu galite sulaužyti vaiko asmenybę pačioje jos vystymosi pradžioje.

 

Mokosi reikšti savo valią

 

O iš tiesų vyksta štai kas.  Vaikas mokosi reikšti savo valią. Todėl jis meta iššūkius pasauliui, kitiems, sau pačiam. Jis treniruojasi, kaip išreikšti savąjį "aš". Bet koks mokymasis  pagrįstas kartojimu, todėl vaiko užsispyrimui ir kaprizams rodos nėra galo.

 

Kaip padėti vaikui?

 

Labai svarbu suprasti vaiko šio laikotarpio vystymosi ypatumus. Mažylio asmenybės formavimuisi tiesiog būtina, kad jam nusileistum, priimtum jo valią. Taip elkis, kada tik įmanoma, ir net sudaryk sąlygas, kuriose vaikas galėtų veikti, kaip tinkamas. Ne be reikalo japonai savo vaikams iki 4 metų leidžia viską ir tik vėliau atveda į taisyklių ir normų pasaulį.

 

Sutinku, kad ne visada įmanoma paklusti vaiko įgeidžiams, nes juk tenka griebtis veiksmų, apsaugant vaiką nuo pavojų. Tarkim, jėga sulaikom mažylį, bėgantį per gatvę priešais atvažiuojantį automobilį. Jei pavyksta, retkarčiais bandyk nukreipti vaiko dėmesį į tai, kas jam gali būti įdomu.

 

Reikšmingas tėvo vaidmuo

 

Būti mama, kai mažylis išgyvena kaprizingąjį laikotarpį yra nelengva. Jei tik yra galimybė, leisk vaikučiui daugiau laiko praleisti su tėvu ar seneliu.  Vyrai natūraliai kreipia mažiau dėmesio į vaikų užsispyrimus, daugiau jais pasitiki, daugiau jiems suteikia laisvės. O tai, kaip jau žinai, vaikui svarbu. Be to šiuo laikotarpiu formuojasi artimų santykių tarp vaiko ir tėvo pagrindai.  Tai turės didžiulę reikšmę jų bendravimui ateityje.

 

Būk kūrybinga

 

Mamos paprastai sunkiausiai išgyvena triukšmingas vaikų isterijas viešose vietose.  Ypač kai į tave trikdančią situaciją smerkiančiais žvilgsniais ar replikomis ima kištis aplinkiniai. Nemalonu girdėti, jog išsilepinai vaikutį ir nesusitvarkai.

 

Bet tu jau žinai, kad vaiko gyvenimas vyksta normalia eiga. Tikiu, kad dabar tau bus lengviau kūrybiškai žiūrėti į  mažylio užsispyrimo priepuolius. Tu išlaikysi vidinę ramybę ir tada, kada paklusi vaiko valiai. Elgsies švelniai ir tvirtai, kai neši žviegiantį karapūzą iš parduotuvės.  Būsi išradinga, kai bandysi nukreipti nureipti vaiko dėmesį.

 

Netruks praeiti vieni kiti metai, ir prieš tave vėl bus mielas sutvėrimas, klausantis kiekvieno žodžio.  Ir tokiu išliks iki kito kritinio laikotarpio, apie kurį nepamaišytų pasidomėti iš anksto.  O jei ką, tai visada galėsi pasiteirauti "Mamyčių klubo".

 

Sėkmės!

Linga Švanienė

NLP konsultantė

Mob.tel. 8-679 66811

El.p. neurokodas@gmail.com

www.neurokodas.lt

30. Dec 2012, 01:40

mano sunui 2.6 men labai vargstame su jo kritimais ir galvos dauzymu i grindis.ir pikta darosi ir gaila,bet taip nori paimti virsu pagal save,turi buti taip kaip jis nori.tikiuosi ,kad tokie ozei nebeilgai ir isaugsime is ju.

13. Aug 2012, 13:34

Puikus straipsniukas, labai padėjo suvokti, kas nutiko, kad ir mūsų itin meili, gera mergytė kartais paprieštarauja, nenori kuo dalintis, ar pervargusi surengia kokį solinį aaaa koncertą 😀 kol kas labai lengvai tvarkomės, nors kantrybės būna reikia ramiai, gražiai paaiškinti, o juokingiausia, kad stovėdama tvirtai supykusi rėkdama dėsto savo tiesą, o kai paklausiu ar gali nusiraminti ir ramiai pasakyti, būna sako arba galiu, arba nu negaliu mamyte 😀 Geriausiai padeda rami reakcija, paaiškinimas kas yra teisinga ir ignoravimas rėkimo, tada labai greitai liaujasi ir ramiai pasako. Mokomės kalbėti, o ne supykus rėkti, juk ne žvėriukai esame 😀 Kantrybės visoms mamytėms 😀

13. Aug 2012, 12:21

Pas mus ta pati situacija, tikiuosi siek tiek pasikeis elgesys einant i darzeli .

13. Aug 2012, 09:24

labai geras straipsnismdabar zinosiu,kaip elgtis su savo maza neklauzada,nors po truputi isterijos priepuoliai reteja,bet dar pasitaiko😀