Vaikas vadina mamą vardu

Iš mamos klausimo:

Mano dukrelei 2,5 metų. Ji mane labai retai pavadina MAMA. Tiesiog vadina vardu. Mane tai žeidžia.  Kartais pasakau, kad aš esu tavo mama, tai pasako "mama" ir dar vardą prideda. Ar tai normalu? O gal verta sunerimti ir kažką daryti?

Konsultuoja Neurolingvistinio programavimo (NLP) konsultantė Linga Švanienė:

Sveika,

Be ilgų įžangų pasakysiu, kad tokia situacija, kai vaikas mamą vadina vardu, yra visiškai normali. Daugybė šeimų susiduria su tokiu reiškiniu.  Dar daugiau - vardais gali būti vadinami ir tėvelis, ir močiutė, ir senelis.  Arba - kartais mama vadinama "mama", kartais - vardu, o kartais, kaip ir tavo mergytei pasitaiko, mama ir vardu kartu. 

Kreipinių variacijos gali būti be aiškaus dėsningumo, o gali priklausyti nuo situacijos. Pavyzdžiui, kai vaikui reikia mamos palaikymo, meilės, šilumos, jis ją vadina "mama", o kai kreipiasi  į ją su reikalu - vardu.

Tėvai reaguoja skirtingai

Beje, tėvų reakcija į tokį reiškinį taip pat skirtinga.  Vieni nekreipia dėmesio, kitiems patinka, treti išsigąsta ir ima rūpintis, kaip situaciją pakeisti.  Internete radau atvejį, kai tėtis, vaiko vadinamas vardu, tiesiog įniršdavo. O močiutės, būna, džiaugiasi, kai anūkas jas vadina vardu.  Gali būti, kad kreipimasis "močiute", "babyte" ar "senele" joms susijęs su senatve, kai tuo tarpu vardas šiuo atžvilgiu yra neutralus.

Vaikutis mėgdžioja

Šių eilučių autorės sūnus, būdamas dviejų metukų, taip pat vadino mane Linga, o savo tėtį - Vytu. Mūsų tai netenkino, todėl mes su vyru greitai persiorientavom ir ėmėm vienas į kitą kreiptis mamyte ir tėveliu, o savo tėvus prie vaikų vadinome močiute ir seneliu. 

Šeimoje namų aplinkoje tai visai natūralu. O vaikas, mėgdžiodamas suaugusius, labai greitai perėmė tuos kreipinius, kurių iš jo buvo tikimasi. Jaunesnė dukrytė jau augo girdėdama pakoreguotus pavadinimus ir niekada nevadino mūsų vardais.

Mažasis priešgyna

Nuo pusantrų iki 4 metų formuojasi žmogaus kaip pasaulio ir savo gyvenimo šeimininko pagrindai, todėl vaikui šiuo laikotarpiu tiesiog būtina reikšti savo valią, priešgyniauti tėvams. Į tai reikėtų atsižvelgti ir tada, kai  bandai išmokyti vaiką vadinti tave mama.   Jaudinimasis, pyktis ar net slepiamas nepasitenkinimas, išgirdus iš mažylio lūpų tariamą tavo vardą, gali skatinti jį vadinti tave būtent taip ir "negirdėti" prašymo sakyti "mama".

Kad vadintų mama

Svarbu išlikti ramiai.  Tai padaryti, žinant, kad vaiko kreipimasis į tėvus vardais yra normalus reškinys, bus paprasčiau.  Tu gali apsimesti, kad negirdi, kai vaikas šaukia tave vardu.  Gali jį paprašyti pavadinti tave mama. Būk išradinga. Net jei vaikutis neklausytų, reaguok ramiai lyg niekur nieko.  Nepamaišytų ir tai, jei bent kurį laiką susitartumėt su vyru prie vaiko kreiptis vienas į kitą "mama" ir "tėti". Šiek tiek kantrybės, pastangų, ir jums tikrai pavyks.

Kas yra kas šeimoje

Naudodamasi proga, kai mokai vaikutį vadinti save mama, o tėtį tėčiu, gali jam paaiškinti, kas yra kas šeimoje.  Papasakok, kad močiutė tau yra mama, o jam - močiutė, kad kita močiutė tėveliui yra mama, o jam - taip pat močiutė. Kad tu esi močiutei ir seneliui dukra, o jis - anūkas.

Nesibaimink, kad vaikas susipainios pavadinimuose.  Jei suklys, visada galėsi pataisyti.  Svarbiau yra ne tai, ką aiškini, o tai, KAIP su juo kalbi.  Svarbu, kad švelniai ir ramiai bendrautum su savo vaiku. Tai būtina sąlyga mažo žmogaus harmoningam vystymuisi.

Sėkmės!

Linga Švanienė

NLP konsultantė

Mob.tel.8-679 66811

El.p. neurokodas@gmail.com

www.neurokodas.lt