Kartais mes, tėvai, vaikų atžvilgiu elgiamės nesąmoningai, vadovaudamiesi emocijomis, o vėliau dėl to gailimės. Apibendrinome keletą dažniausių klaidų, kurių nereikėtų kartoti. Ir štai kodėl:
- Nukreipiame vaiko dėmesį, kad nuramintume
Kodėl mes tai darome: norime padėti mažyliui susidoroti su nerimu.
Kodėl tai blogai: vaiko dėmesio nukreipimas nuo neigiamų emocijų lemia tai, jog jis vėliau nemoka jų atpažinti. Vėliau ar anksčiau šios emocijos prasiverš didesne jėga be jokios didelės priežasties. Svarbu, kad vaikas išgyventų visas jam kilusias emocijas - tiek teigiamas, tiek neigiamas, ir kad jų nekauptų.
Kaip teisingai elgtis: pasikalbėkite su vaiku, kaip jis jaučiasi. Piktas, pavargęs, įžeistas ar tiesiog nori, kad mama ar tėtis apkabintų. Grįžkite prie to, nuo ko prasidėjo vaiko susikrimtimas ir ašaros, įvardinkite, pvz. "Aš mačiau, kaip parduotuvėje norėjai paimti tą mėlyną mašinėlę", paaiškinkite, kodėl jis jos imti negalėjo, parodykite supratimą - tai padės vaikučiui išlaisvinti emocijas, kas išgyventi ir jų nebelaikyti.
- Atsakome mušimu į mušimą
Kodėl mes taip elgiamės: norime parodyti vaikui - kai tave muša, skauda.
Kodėl tai blogai: taip elgdamiesi, mokome tikrai ne užuojautos. Suaugusio žmogaus logika paprasta: vaikas turi suprasti, jei tau įkanda ar muša, skauda. Taigi, kai jis kanda, tam žmogui nemalonu. Vaikas turi padaryti išvadą, kad negalima kito skriausti ir sužeisti. Deja, vaikas tokią amikirką jokios užuojautos nejaučia. Priešingai, jis supranta, kad mama ar tėtis irgi žino, kaip sužeisti.
Kaip elgtis teisingai: NEGALIMA reaguoti agresyviai į agresiją. Atsitraukite, parodykite, kad jūs nusiminę. Jei šalia jūsų yra kitas suaugęs, jis irgi gali paaiškinti vaikui, kad taip negalima elgtis ir kad jam gaila mamos, nes jai skauda. Vaikai puikiai reaguoja į emocijas. Galite žaisdami naudoti lėles ar minkštus žaislus, parodydami pavyzdį panašiose situacijoje.
- Verčiame dalintis
Kodėl mes tai darome: norime išmokyti dosnumo.
Kodėl tai blogai: mes gauname priešingą efektą - vaikas dar stipriau saugos savo daiktus. Mažylis dar nesupranta, kaip ir kodėl jis turi dalintis. Juk tai jo žaislai, kurie jam patinka ir su kuriais jis nori žaisti. Vėliau vaikų darželyje įtampa dar didesnė, juk ten viskas bendra ir vaikai tiesiog pavargsta nuo nuolatinio poreikio dalintis. Taigi, asmeniniai vaiko žaislai tampa jam dar vertingesni.
Kaip pasielgti teisingai: mokykite pavyzdžiu - parodykite, kaip jūs namuose su šeimos nariais, giminaičiais, pažįstamais dalinatės. Tam puikiai tiks daiktai, kurių turite daug. Tačiau svarbu laikytis vienos taisyklės: jei vaikas atsisako dalytis konkrečioje situacijoje, pripažinkte - jis turi tokią teisę.
- Norėdami, kad vaikas neverktų, parodome jo problemos nereikšmingumą
Kodėl mes tai darome: norime išmokyti jam susidoroti su savo jausmais ir sunkumais.
Kodėl tai blogai: nėra netinkamų ar nereikalingų emocijų: mažam ar dideliam žmogui jo problema yra rimta ir svarbi, todėl ašaros yra natūrali reakcija. Jei uždrausite vaikui rodyti savo emocijas ir sumenkinsite jį, tai turės įtakos vaiko sveikatai, visų pirma, psichologinei. Vaikas dar nesupranta, dėl ko verta verkti, o dėl ko ne.
Kaip elgtis tinkamai: pasakykite vaiko problemą garsiai ir pasiūlykite kartu surasti sprendimo būdų.
- Verčiam vaiką būti mandagiu
Kodėl mes tai darome: norime, kad vaikas visuomenėje elgtųsi tinkamai
Kodėl tai blogai: mažas vaikas dar nesugeba kontroliuoti savęs, kada juoktis tinkama, arba kada šypsotis, nors jautiesi blogai, net jei ir bloga nutaika, kada pasakyti “ačiū" ir jaustis dėkingam ir pan. Bandydamas įtikti suaugusiems, jis galbūt išmoks pasakyti tai, kad reikalinga ar priimta, bet nejaus nuoširdaus dėkingumo ar užuojautos kitam.
Kaip elgtis teisingai: tik tėvų asmeninis pavyzdys gali išmokyti vaiką gerų manierų, todėl pasvarstykite, ar visada patys elgiatės mandagiai? Parodykite pagarbą kitiems, paaiškinkite vaikui, kodėl taip elgiatės, pvz., padėjau senutei panešti krepšį, nes jai sunku”.
- Pakeliame balsą, jei vaikas neklauso
Kodėl mes tai darome: mes pavargę, tad mums atrodo, kad tokiu būdu vaikas geriau mus išgirs ir atliks, kas reikalinga.
Kodėl tai blogai: vaikui viduje formuojasi baimė ir agresija, jis vėliau gali nustoti reaguoti į ramų balsą.
Kaip elgtis teisingai: pasitelkite kantrybę ir pabandykite paaiškinti viską ramiai, nepakeltu balsu. Toks bendravimo būdas vaiką nuramina daug greičiau, nei rėkimas.
- Mes vaiką šantažuojame, priversdami daryti tai, kam jis dar nepasiruošęs
Kodėl mes tai darome: norime greičiau jį pripratinti prie savarankiškumo.
Kodėl tai blogai: jei vaikas dar neturi tokių įgūdžių, tada vertimas ką nors dayti šantažo būdu, jį išgąsdins ir sukels priešiškumą. Pavyzdžiui, jei sakome “kol nepasisiosi, neisi į lauką” arba “užsisek sagas, tu gi jau didelis”, vaikui ilgainiui susiformuos bejėgiškumo jausmas, kad jis paliktas vienas su savo problema, kurios jis negali išspręsti.
Kaip elgtis teisingai? Vaikui turite padėti tiek, kiek reikia, kol įsitikinsite, kad jis tikrai tai moka ir geba atlikti.
- Giriame vaiką be priežasties
Kodėl mes taip darome: manome, kad tai pakels jo savivertę.
Kodėl tai blogai: pagyrimai yra puiku, jei tam yra priežastis. Tačiau nepelnyti pagyrimai gali paskatinti tai, kad vaikas, būdamas tarp kitų žmonių, gali pasijusti nevykėliu, nes jo niekas nebegirs “šiaip sau”, už paprastus veiksmus.
Kaip pasielgti teisingai: pagyrimai ir meilės išraiška - skirtingi dalykai, todėl vietoj to, kad n-tąjį kartą kartotumėte "koks tu šaunuolis", geriau pasakykite "Aš taip tave myliu”, "Mums be galo pasisekė, kad tu gimei!
Girti reikia už konkrečius dalykus - susirinko žaislus ir sudėjo į dėžę, padėjo mamai išplauti indus, atsinešė daiktus skalbti ir kt. Ir kuo daugiau konkretaus pagyrimo, tuo geriau: kaip švariai išplovei indus, oho kaip dailiai sudėjai knygas į lentyną ir pan.
