Ar galima lyginti vaikus?.. Turbūt galima.. jei labai susiglamžę :))
O jei kalbant rimčiau, tai niekaip negaliu atsikratyti šio įpročio. Vis pagaunu save kartojant „o sūnus, kai buvo tokio amžiaus dar taip nemokėjo.. o sūnus tokio amžiaus jau darė taip“..
Dėl ko būtent dabar susimąsčiau apie vaikų lyginimą? O gi todėl, kad niekaip nepavyksta pripratinti mažosios naudotis puoduku. Sėkmingai viską krauna į sauskelnes ir nemato jokio reikalo sėstis ant „sosto“. Anksčiau nors leidosi pasodinama, tai bent retkarčiais pavykdavo sugaudyti visus „reikaliukus“, o dabar.. pradeda šaukti taip, lyg aš ją ant karštų žarijų sodinčiau. Dar įdomesnis momentas yra „po“: atbėga ji išplėstom akim, stojasi prie puoduko ir kviečia kuo greičiau ją pasodinti. Bet VISADA ji taip daro, kai jau būna „post factum“.
Puoduko paskirtį esu aiškinusi turbūt.. net tokio skaičiaus nebežinau. Sodinome ir lėlytę, ir bandžiau „papirkinėti“ (jei padarysi į puoduką, duosiu lipduką) ir vedžiausi kartu į damų kambarį.. Rezultatas – nulinis.
Aš kažkaip nesugebu suprasti to, kad vaikas, kuriam prieš 2 savaites suėjo du metukai, pažįsta visas abėcėlės raides (na, išskyrus Š, Ž, Č), moka suskaičiuoti iki 10, pažįsta skaičius iki 10, kelias spalvas skiria, BET nesuvokia puoduko paskirties..
Užtat norom nenorom imu lyginti vaikus tarpusavyje. Mūsų vyresnėlis su sauskelnėmis atsisveikino gerokai iki antrojo gimtadienio. Du metai jam sukako rugsėjo 4 dieną, o į darželį jau išėjo be sauskelnių. Nedėdavom netgi pietų miego metu, nes „avarijų“ nebeįvykdavo.
Be abejo, aš suvokiu, kad vaikų lyginti nereikia. Jie – asmenybės, nepaisant to, kad vienos ankšties žirniukai :) Kai smarkiai pagalvoji.. jie netgi labai skirtingi. Paprasčiausi faktai:
- Faustas gimė ryte (10:18), Jorė – vakare (22:25)
- Faustas gimė mėnesio pradžioj (09.04), Jorė – pabaigoj (03.27)
- Faustas pradėjo sėdėti tik gerokai po 7 mėn, Jorė – nebūdama nė 6
- Faustas beveik neropojo, Jorė ropinėjo ilgai
- Faustas pradėjo vaikščiot šiek tiek daugiau nei 10 mėn, Jorė – 1 metukų ir 2 savaičių
- Faustas visada buvo ramus, meilus, jautrus vaikas (zodiakas - mergelė), Jorė viską bando išsireikalauti šaukimu, kojos treptelėjimu ir laaabai spigiu balseliu (avinas) (labai „smagus“ periodas – stengiamės neapsileisti :)) )
- Faustas nuo mažumės mėgo maudytis, o Jorė taip cypdavo, kad vis laukiau soc. darbuotojų skambučio į duris :D (Jorės net maudynių foto neturiu)
- Fausto pomėgiai berniukiški, Jorė vis labiau domisi lėlytėm, puodukais, indukais..
- Faustas nuo pat gimimo buvo nevalgus, net savo pieną nusitraukusi maitindavau per buteliuką, kad nors kiek suvalgytų (aišku čia ir mano daug klaidų padaryta, bet apie tai „kitoje laidoje“ :) ) O Jorė valgo be problemų, jei nevalgo tai tikrai žinau, kad ne alkana arba.. baisiai neskanu ;)
Gerai pagalvojus skirtumų tubūt dar du kart tiek galėtum atrasti, bet natūralu, kad jie ir panašumų turi. Ryškiausias turbūt pomėgis maivytis.
Faustui paūgėjus šis pomėgis labiau pavirto į vaipymąsi fotografuojant. Gerai, kad fotoaparatai šiais laikais skaitmeniniai, nes norit išgauti ..hm..“normalų“ kadrą, fotoaparato mygtuką reikia keliolika kartų spustelt :)
Fotosesijos metu fotografei buvo ką veikti :D
Dar jie labai panašūs nenoru miegoti pietų. Va čia tai didysis galvos skausmas.. Faustas maždaug nuo 3,5 metų namuose pietų miego nebemiegojo. Pragulėdavau su juo po valandą, jau pati pradėdavau snūduriuot, o jis nė per kur :) Jorei dar tik du metai, bet miegot einam su riksmais (vėl laukiu soc. darbuotojų :D). Matyt mano genas čia bus kažkur pravingiavęs. Nemoku miegoti pietų :) Turbūt turėčiau dvi paras būti visai nemiegojusi, kad dienos metu užmigčiau..
Kuo dar panašūs?..
- Abu nevalgo kiaušinio trynio
- Abu draugiškai nenori tvarkytis žaislų :))
- Abu nemėgsta piešti, spalvinti
- Abiem patinka konstruoti kažką iš kaladėlių (aišku pagal amžių ir statiniai)
- Abu reikalauja palikti šviesą kol užmigs
.. abu myli vienas kitą iki negalėjimo :)
Jie vieninteliai tokie.. Unikalūs.. Nuostabūs.. Nepakartojami..
Patys mylimiausi..
P.S. Lygintuvą "pasiskolinau" iš interneto platybių :))
Jau pastebėjau, kad ~99 proc. mamų savo vaikus lygina..ir visai nesvarbu ar labai susiglamžę 😃
Skaitai apie kitų vaikus, nei įžimybės, nei kažkokie ypatingesni, bet man skaityti tai įdomu😀 ir pati kartą griebiausi lygintuvo metaforos. Nuostabūs vaikai😀 ir komentaruose dialogas labai gražiai viską vainikuoja😉
☺😀
Labai dailiai viskas sudėliota: ir žodžiai ir iliustracijos 😀 Malonu skaityti 😀
Aha, aš irgi pagaunu save lyginant: Rokas tai va pavalgydavo ir miegodavo tris valandas, o Urtė tik po pusvalanduką, Rokas va labainorėjo tiršto maisto, o Urtė tik paragauna... ir t.t. 😃 po to galvoju, nu kaip galima lyginti, gi vaikai skirtingi ir nieko čia neprilyginsi 😀 nebent tikrai labai susiglamžė 😃 😃
Absoliučiai pritariu 😀 5 metai gana didelis amžiaus skirtumas, kad galėtum vienareikšmiškai palyginti 😀 Jorė dar spės daug savo įpročių, pomėgių pakeisti kol jai sukaks septyneri. Užtat ir nerašiau, kad mėgsta bėgioti paskui brolį su šautuvu ir šaukti: aukšyn ankas (aukštyn rankas) 😀 Akivaizdi brolio įtaka 😃
O lyginti mėgsta vyresnioji karta..pvz. dažnai tenka sudrausminti mamą, kai ji vis Faustui "primena": va žiūrėk kiek sesė suvalgė.. o tu 😀
kaip fainiai čia sudėliojai 😀
tas lyginimas tikriausiai tampa (ir labai dideliu) blogiu, kai tiesiogiai vaikui priekaištauji, va tavo brolis/sesė taip daro, tą darė, o tu....
o šiaip va taip, yra labai gražu 😀. man ir malonu tos skirtybės (ir panašumai)... ir tie rasti skirtumai nereiškia nei trūkumą, nei privalumą, o tiesiog invidualumą 😀 ir aš nešiojuos prisiminimus, ką kieviena kada ir kaip darė 😀
Beje, apie Jorę dėl piešimo dar labai anksti spręsti 😀 mano Deimantė piešimą atrado maždaug nuo 5 m., ir iki šiol vienas mėgstamiausių pomėgių 😀 Ir dėl maisto. Būdama dvejų oi oi oi kiek visko nevalgė, o dabar praktiškai viską 😀
Ir mėgsta konstruoti tikriausiai dėl to, kad kopijuoja brolį - brolis būtų mėgęs piešti, Jorė ir tikriausiai mėgtų piešti... Na, čia tik mano pamąstymai, kas būtų, jei 😀)))