Vaikystės gidas: mums nereikia renginių organizatoriaus!

Аutorius: Vinga, Kovas 30, 2015, 2 p.m.
Vaikystės gidas: mums nereikia renginių organizatoriaus!

Pamaniau: puiki proga pradėti savo blog‘ų seriją nuo labai svarbaus kiekvieno žmogaus gyvenimo įvykio. Tas įvykis turi tendenciją kartotis kasmet ir būtent tuo pačiu laiku.. :)

Mano dukrytės gyvenime šis įvykis jau antrą kart – savaitgalį šventėme antrąjį gimtadienį.

Nejučia pabandžiau palyginti kokie gimtadieniai buvo mano vyresnėlio (jam 7 metai) ir kokie mažosios. O skirtumas - akivaizdus..

Mes pirmieji iš draugų susilaukėme vaikelio. O iki tol su draugais palaikėme labai artimus ir glaudžius ryšius. Atrodė visiškai natūralu, kad ir mūsų vaiko gimtadienyje turi dalyvauti visi :) Tad dalyvių būdavo išties nemažai.

 Dabar, kai jau draugai patys turi ne po vieną atžalą, kažkodėl panorau ramesnių švenčių.. Gal branda atėjo, gal pakanka dviejų šaunuolių keliamo triukšmo namie.. :) Vienintelis kas nepasikeitė - iki šiol noriu, kad TĄ dieną dėmesys būtų tik vaikui: kad močiutės ir seneliai myluotų, dėdės skraidintų, brolis (sesė) padėtų išpakuot dovanas :)

Jaučiuosi šiek tiek kalta, kad sūnui niekada, kol buvo mažiukas, nerengėme jokių teminių gimtadienių.. o gal tada nelabai populiaru buvo?.. Nori nenori, vistiek esame įtakojami visuotinių „mados“ tendencijų :) Ech.. o gal aš patingėdavau.. :P

........

Šiemet Jorė tapo bitute.. O kartu ir mes visi :) Namai pavirto geltonai – juodu aviliu :) Smagu buvo planuoti kuo aprengsiu mažąją bitutę, kokios dekoracijos puoš šventę, kokie patiekalai bus patiekti.

Išnaršiusi internetą ieškodama idėjų supratau, kad šiais laikais niekuo nereikia rūpintis – tik piniginę pakrapštyt :) Galima visas dekoracijas užsisakyti neišeinant iš namų, bitutės kostiumų pasiūla turbūt lenkia paklausą, o paskambinus vienai kitai kavinei - neabejoju, gautum kalną skanėstų bitučių tema.

O aš norėjau viską padaryt pati.. Net kostiumo neieškojau specialiai. Ne dėl to, kad būtų gaila pinigų. Tiesiog norėjau, kad mano bitutė būtų kitokia.. vienintelė TOKIA :) Pirkau tik „antenėles“,nes brolis pareikalavo :) Ilgai sukau galvą dėl papuošimų. Su rankdarbiais aš susipykusi, bet labai nenorėjau tų masinės gamybos bitučių girliandų, puodelių, lėkštučių :) Čia į pagalbą man atėjo draugė pasisiūliusi pagaminti „pom poms‘us“.  Viduje kurį laiką vyko nedidukė kova – taigi jau ne pati būsiu viską padariusi, bet.. pamaniau, kad vistiek rankų darbas ir darytas būtent mano bitutei :) Vis dėlto šiek tiek gavome ir mudu su sūnum pasireikšti dekoracijų kūrime :) Štai bendras rezultatas:

20150330144740-99623.jpg

Visai įdomu buvo atrasti patiekalus, produktus, stalo puošmenas,  kurie būtų „į temą“ :)

20150330144846-47746.jpg

Nors dalyvių ir visai nedaug buvo, bet kvietimus išsiuntėme. Pamaniau, įdomu bus pamatyti, kaip reaguos vyresnioji karta į nurodytą dress kodą: juoda-geltona. Labiausiai nustebino vaikų prosenelė – atrodė fantastiškai:

20150330144944-27355.jpg

Džiaugiausi savo vyresnėliu. Jis taip entuziastingai ėmėsi organizuoti sesės gimtadienį :) Sugalvojo žaidimą, pats jį paruošė ir pabuvo žaidimo vedėju :) Žaidimas paprastas: dalyviai traukia korteles su klausimais apie bičių gyvenimą. Teisingai atsakęs gauna prizą – saldainį „Pergalė“, neatsakęs – paguodos prizą,  saldainį – ledinuką :) Smagiausia buvo kai močiutė nežinojo atsakymo į klausimą „ar tranas turi geluonį“ :) Džiaugėsi sūnus, kad jis žino, o vat močiutė tai ne :)

Diena prabėjo greitai ir turiningai.. Žiūrėjome filmukus apie Jorės pasiekimus per metus, kūrėme pasakas, vartėme albumus. O kur dar visos smagybės išbandant dovanas.. Buvo ir šokiai, ir netgi fejerverkai: 

20150330145107-87386.jpg

20150330145133-34012.jpg

Po šventės namai atrodė kaip po karo, bet sėdėjau ir šypsojausi.. Buvo smagu suvokti, kad visai nereikia kalno pinigų, kad „nupirkti“ šypseną.. prisiminimus.. šilumą širdyse ir meilę artimųjų akyse..