Vaikystės gidas: naujas mano statusas.

Susimąsčiau kokio didžiulio kiekio įvairių statusų savininke esu: mama, žmona, dukra, sesuo, anūkė, dukterėčia, pusseserė, krikšto mama, draugė, kaimynė, pažįstama, kolegė.. o prieš penkias dienas tapau.. tikrų tikriausia TETA :)

Mano broliukas susilaukė sūnelio. Gimimo data ypatinga – 2015/05/05. Tikiuosi ši skaičių kombinacija tik į gera. Nelabai tikiu visomis tomis žvaigždžių, skaičių ir pan. įtakomis, bet vis gi.. :)

Dar ankstų pirmadienio rytą pamačiau, jog mano brolienė prisijungusi prie soc. tinklo paskyros. Užklausiau ko nemiega.. juk pas juos dar tik 6 val ryto. Atsakymas – nubėgo vandenys. Keistas jausmas.. Širdis suvirpėjo taip, lyg aš pati laukčiausi ir man tie vandenys būtų nubėgę..

Taip ir laukėme iki pat ankstaus antradienio ryto, kol mažylis pasisveikino su šiuo pasauliu. Trumpa brolio žinutė: "Labukas, Adomukas gimė 03.42 val. Svoris 3.64kg. Viskas gerai." Viduje taip gera gera.. Ir vėl keista.. juk vaikas ne mano, net ne mano sesuo gimdė, bet toks palengvėjimas viduje..

Po poros valandų brolis atsiunčia nuotrauką mažo stebuklėlio palaimingai miegančio ant mamos krūtinės.. Žiūriu ir negaliu atsižiūrėti.. Lyg mano vaikas būtų..

Kodėl to jausmo nebuvo kai gimdė mano artimos draugės – jas ko gero dar artimiau pažįstu nei savo mylimą brolienę.. Keista.. Kraujo ryšys?..

Įsimylėjau tą mažą žmogutį.. Nekantriai laukiu liepos vidurio, kai galėsiu paimti jį ant rankų..

Myliu jus visus tris mielieji.. Aukit sveiki, stiprūs ir mylimi..

XXX

Išdykauja, žaidžia, liūdi, siaučia,
nesvarstydami – kodėl ir kam.
Jeigu šita žemė kam priklauso,
tai pirmiausia, žinoma, vaikams.

Mes gi esam tie, kurie jų laukia,
laukdavo ir lauks visais laikais.
Tik su jais mes jaučiamės suaugę,
o vieni – mes irgi kaip vaikai.

Justinas Marcinkevičius