Vakcinos ir jų poveikis ligų eigai

Koks yra vakcinų poveikis ligų eigai? Kokiais atvejai vaikai ar suaugusieji neskiepijami? Ar yra pakeitimų skiepų kalendoriuje? Apie tai kalbamės su šeimos klinikos "Sveika pradžia" lektore Evelina Neverdauskaite-Rudzikiene.

Skiepyti ar ne - sąmoningas pasirinkimas. I dalis

Vakcinų poveikis ligų eigai

Jeigu vienos ar kitos ligos sukėlėjas daug cirkuliuoja aplinkoje (pvz. daug Lietuvoje yra sergančių vėjaraupiais), tai paskieptyas žmogus nuolat susiduria su tuo virusu, jo imunitetas nuolat kontaktuoja ir nuolat palaikomas tam tikras antikūnių lygis. Todėl imunitetas prasitęsia.

O jeigu ta liga nebesergama visuomenėje, kaip tymų atveju, tuomet antikūnių kiekis kraujyje mažėja, imunitetas pereina į taip vadinamą atminties fazę, todėl reikia pakartotino skiepijimo tam, kad vėl imunitetas susiformuotų. Būna, kad vyresnio amžiaus žmonės suserga tymais, nes jų organizmas jau nebeturi imuniteto šiai ligai.

Vakcinų nepageidaujamas poveikis

Visi vakcinų gamintojai stebi jų nepageidaujamą poveikį ir reakcijas. Pastebėta, kad nepageidaujamas jų poveikis yra žymiai retesnis nei natūraliai persirgtos ligos atveju.

Bendrosios vakcinų reakcijos:

-paraudimas dūrio vietoje

-sukietėjimas

-karščiavimas, traukuliai

-alerginė reakcija į kiaušinio baltymą ar į pačią vakciną

-kai kurios vakcinos gali sukelti simptomus, panašius į pačią ligą, nuo kurios skiepijama (išimtiniais atvejais, nes daugumai žmonių mažas vakcinos kiekis pačios ligos simptomų neiššaukia).

Visos nepageidaujamos vakcinų reakcijos yra stebimos ir registruojamos vienoje duomenų bazėje.

Kokiais atvejai vaikai ar suaugusieji neskiepijami (kontraindikacijos):

-kai yra ūmi liga arba lėtinės ligos paūmėjimas;

-kai yra alergija kokiai nors vienai sudedamajai vakcinos daliai (pvz. jei žmogus alergiškas kiaušinio baltymui, tuomet neskiepijama vakcina nuo gripo ar erkinio encefalito);

-kai žmogus turi imunodeficitą – imuniteto nepakankamumą (jis yra įgimtas ar įgytas AIDS, vėžio atveju ir kt.);

Specialistė apgailestavo, kad iki šiol nėra atliekama specialių tyrimų, kurie nustatytų, ar sveikas žmogus turi imunodeficitą ar ne, ar jam galima skiepyti viena ar kita vakcina.

Patvirtintas Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorius:

1.Sutrumpinimai:

BCG – tuberkuliozės vakcina;

HB – hepatito B vakcina,

DTaP – kokliušo (neląstelinio), difterijos, stabligės vakcina,

Hib – B tipo Haemophilus influenzae infekcijos vakcina,

Td – difterijos, stabligės (suaugusiųjų) vakcina,

IPV – inaktyvuota poliomielito vakcina,

MMR – tymų, epideminio parotito, raudonukės vakcina.

2.HB* pirma dozė turi būti įskiepijama naujagimiui per 24 val. po gimimo.

3.12 metų amžiaus vaikai HB vakcina skiepijami 3 dozėmis pagal schemą: HB1; po 1 mėnesio – HB2; po 6 mėnesių – HB3. 12 metų vaikams HB** vakcina skiriama, jei jie neskiepyti kūdikystėje. MMR vakcina skiriama su pirmąja HB vakcinos doze.

4.12 metų vaikams MMR*** skiriama, jei jie neskiepyti 6–7 metų amžiuje.

5.Skiepijimai atliekami pagal vaisto charakteristikos santrauką.

6.Prieš kiekvieną vaiko skiepijimą tėvus ar teisėtus globėjus būtina informuoti apie vakcinų skyrimo tvarką, galimas nepageidaujamas reakcijas į skiepą. Dėl informacijos gavimo bei sutikimo skiepyti jie turi pasirašyti vaiko sveikatos raidos istorijoje.

Skiepų kalendoriaus pakeitimai

Skiepų kalendorius Lietuvoje kaip ir kitose šalyse yra keičiamas. Buvo pradėti skiepyti 6 metų vaikai nuo kokliušo (vakcina nuo difterijos, stabliges, kokliušo ir poliomielito). Iki to pakeitimo šio amžiaus vaikams buvo skiepas tik nuo stabligės, difterijos ir poliomielito. Būdavo nemažai susirgimų kokliušu paaugliu tarpe.

Šeimos klinika „Sveika pradžia“

J.Balčikonio g. 3, Vilnius

Tel. 8 5 203 04 48, 8 605 90008

El. paštas: info@sveikapradzia.lt

www.sveikapradzia.lt

{smallpic:1}